2020/08/18

Gibraltaro 1607 m. mūšis... Dvi versijos.

 

Vienas iš daugelio, vienas iš eilinių pavyzdžių, kai priimama garsiausiai rėkiančiojo versija. O po to galima čiaukšti ir įrodinėti, neigti ar teigti, o rezultato nebus - klišė įkalta - stereotipas nepajudinamas...

Čia aš apie jūrų mūšį, taip vadinamą Gibraltaro 1607 m. mūšį (vieną iš 80-tmečio karo epizodų).

 Nyderlandų respublikos (sąjungos) versija:

Įsiveržia šaunuoliai kieti Nyderlandų karinių jūrų pajėgų mažučiukai 26 laivai su šauniais, drąsiais, desperatiškai nutrūktgalviškais jūreiviais ir kariais. Jie puola reide ant inkarų stovinčius ispanų galeonus!

Jau per pirmą ataką jų flotilės admirolą nukauna ispanų sviedinys ("netikėta ataka"), bet šauniems vyrukams tai nė motais – jie moka kautis ir be admirolo! Išsiskaidę vieną po kito atakuoją 21 ispanų karo laivą, deginą ir niokoja. Pirmoji jų antpuolio auka – ispanų flagmanas, kurį susprogdina/padega taikliai šaudydami (1-asis,viršutinis paveikslas), dar vienam pataiko į kruitkamerą (kruit-kamer) ir šis susprogsta, kitus irgi efektingai nuleidžia dugnan. Antpuolis ilgai neužtrunka ir jie susitvarko per 4 valandas. Viską ką gali paskandina, sušokę į valteles iššaudo gelbėtis bebandančius ispanų jūreivius (2 paveikslas)... ir..

...ir...

...na ir skubiai atsitraukia – darbas baigtas! Tai dar vienos ispanų armados sutriuškinimas!

Žūsta ispanų admirolas ir 4000 jūreivių, ir karių, kai šauniųjų šiauriečių tik vos ne vos 60(!) ir dar kažkiek sužeistų!

Vive les Pays-Bas! Šlovė Nyderlandams!

Savo žinią apie dar vienos armados sutriuškinimą išplatiną po visą protestantiškąją Europą...

Enciklopedijose ir žinynuose pergalė žybsi aukso raidėmis...

Po šiai dienai...

 

O dabar Ispanų versija:

Įsiveržia nežaboti biurgerių piratai su gausiu karo laivynu. Bet netikėtai įsiveržti jiems nepavyksta. Atakuoja flagmaną ir dar tris pirmos linijos laivus (įlanka gi ankšta), bet jų abordažo komandos atmušamos ir išmetamos per bortą. Admirolas užmušamas. Tada įniršę nyderlandų šunys apmėto padegamosiomis granatomis flagmaną ir šis suliepsnoja. Žūsta ispanų admirolas.

Trys likę reide beveik be įgulų stovintys laivai, pridengiami antros ir trečios linijos laivų, atsitraukia ir švartuojasi prie Senosios Krantinės.

Tada, kaperiai, pamatę, jog iš jūros pusės jie jau niekam nebeįkąs,  išsodina savo šaulius – jūrų desantą ir apšaudydami Senąją Krantinę ir kitų laivų denius, pabando pagrobti - nubuksiruoti - apdegusį ispanų flagmaną „Dievo Motiną“ (tik 16 patrankų ir tik 400 tonų – ot tai labai „labai didelis“ karo laivas!)

Susišaudymas truko iki nakties, įlankoje manevruoti buvo sunku, tad nubuksiruoti flagmano užpuolikams nepavyksta, o užtat ispanai paslapčiomis paleidžia branderius ir patys sudegina savo flagmaną ir kitus užgrobtus smulkius prekybinius laivukus, kad kaperiai liktų be jokio grobio. Laukia pastiprinimo - aktyviai kontratakai neturi pajėgų.

Įdomu tai, kad naktį ir kaperiai taip pat bando leisti savo branderius, bet žodžiu, išlošia tik tiek laiko, kad šiek tiek galėtų patys minimaliai susiremontuoti savo gerai aptalžytus laivukus ir greit, kol neatvyko pastiprinimas, išsinešdinti link berberų Magribo. Įniršę dėl nenusisekusio reido, kuriame nebuvo jokio grobio, o tik vieni nuostoliai, pakeliui per bortą išmeta surištus ispanų belaisvius.

Taigi - ispanų nuostoliai – 1 karo laivas ir keli prekybiniai, žvejybiniai ir krovininiai laivai, kuriuos „kieti bičiukai“ paskelbė karo laivais ir dar 350 žuvusiųjų ir sužeistų, įskaitant ir tuos išmestus į jūrą nelaimėlius...


Na, ši versija nepopuliari, nors paremta rimta dokumentacija, o ne vien tik kaperių parodymais ir raportais. Juk pavyduolių protestantiškųjų šalių katalikiškoji ir galingoji Ispanija jau senai piešiama kaip blogio imperija. Kas gi jais, nedorėliais „dagais“ gali tikėti? Tais blogiukais? Niekas ir niekada! O be to, jie ir atsiloti nemoka. O štai garbingieji biurgeriai, net krūvą paveikslų šiai pergalei pažymėti pritepliojo! Beje, labai net neblogų! Siūlau dar ir laivų patrankas paskaičiuoti – juk beveik amžininkai piešė...

Na, bet – žodžiu - Jūsų teisė rinktis.

 

1 paveikslas: Flagmano sudeginimas, Cornelis Claesz van Wieringen, 1621 m.;

2 paveikslas: Adam Willaerts (1577-1664);

3 paveikslas: tas pats Adam Willaerts – čia ale šaržas ar alegorija minėto mūšio fone. Dievaž, nelabai aš šios alegorijos suprantu. Nebent reikia suprasti, kad dvikovoje, kur dvikovininkai laiko lazdą (yra tokia dvikovos rūšis), peilioku ginkluotas biurgerių kaperis nugali ispanų grandą ginkluotą kalaviju, tai yra, vėplai nors iš šautuvą duok, bet nuo to stipresniu netapos... Na, kažkaip taip

4 paveikslas: to pačio autoriaus. Irgi mūšio epizodas, būtų panašu į tą desantą, bet vėliavos ten ispanų. Tai gal čia tik bandoma perteikti reginuką iš tolo ir tiek. Šiaip įlanka labai gerai parodyta.


"Batavia" išėjo į Bataviją...