Gibraltaro 1607 m. mūšis... Dvi versijos.

 

Vienas iš daugelio, vienas iš eilinių pavyzdžių, kai priimama garsiausiai rėkiančiojo versija. O po to galima čiaukšti ir įrodinėti, neigti ar teigti, o rezultato nebus - klišė įkalta - stereotipas nepajudinamas...

Čia aš apie jūrų mūšį, taip vadinamą Gibraltaro 1607 m. mūšį (vieną iš 80-tmečio karo epizodų).

 Nyderlandų respublikos (sąjungos) versija:

Įsiveržia šaunuoliai kieti Nyderlandų karinių jūrų pajėgų mažučiukai 26 laivai su šauniais, drąsiais, desperatiškai nutrūktgalviškais jūreiviais ir kariais. Jie puola reide ant inkarų stovinčius ispanų galeonus!

Jau per pirmą ataką jų flotilės admirolą nukauna ispanų sviedinys ("netikėta ataka"), bet šauniems vyrukams tai nė motais – jie moka kautis ir be admirolo! Išsiskaidę vieną po kito atakuoją 21 ispanų karo laivą, deginą ir niokoja. Pirmoji jų antpuolio auka – ispanų flagmanas, kurį susprogdina/padega taikliai šaudydami (1-asis,viršutinis paveikslas), dar vienam pataiko į kruitkamerą (kruit-kamer) ir šis susprogsta, kitus irgi efektingai nuleidžia dugnan. Antpuolis ilgai neužtrunka ir jie susitvarko per 4 valandas. Viską ką gali paskandina, sušokę į valteles iššaudo gelbėtis bebandančius ispanų jūreivius (2 paveikslas)... ir..

...ir...

...na ir skubiai atsitraukia – darbas baigtas! Tai dar vienos ispanų armados sutriuškinimas!

Žūsta ispanų admirolas ir 4000 jūreivių, ir karių, kai šauniųjų šiauriečių tik vos ne vos 60(!) ir dar kažkiek sužeistų!

Vive les Pays-Bas! Šlovė Nyderlandams!

Savo žinią apie dar vienos armados sutriuškinimą išplatiną po visą protestantiškąją Europą...

Enciklopedijose ir žinynuose pergalė žybsi aukso raidėmis...

Po šiai dienai...

 

O dabar Ispanų versija:

Įsiveržia nežaboti biurgerių piratai su gausiu karo laivynu. Bet netikėtai įsiveržti jiems nepavyksta. Atakuoja flagmaną ir dar tris pirmos linijos laivus (įlanka gi ankšta), bet jų abordažo komandos atmušamos ir išmetamos per bortą. Admirolas užmušamas. Tada įniršę nyderlandų šunys apmėto padegamosiomis granatomis flagmaną ir šis suliepsnoja. Žūsta ispanų admirolas.

Trys likę reide beveik be įgulų stovintys laivai, pridengiami antros ir trečios linijos laivų, atsitraukia ir švartuojasi prie Senosios Krantinės.

Tada, kaperiai, pamatę, jog iš jūros pusės jie jau niekam nebeįkąs,  išsodina savo šaulius – jūrų desantą ir apšaudydami Senąją Krantinę ir kitų laivų denius, pabando pagrobti - nubuksiruoti - apdegusį ispanų flagmaną „Dievo Motiną“ (tik 16 patrankų ir tik 400 tonų – ot tai labai „labai didelis“ karo laivas!)

Susišaudymas truko iki nakties, įlankoje manevruoti buvo sunku, tad nubuksiruoti flagmano užpuolikams nepavyksta, o užtat ispanai paslapčiomis paleidžia branderius ir patys sudegina savo flagmaną ir kitus užgrobtus smulkius prekybinius laivukus, kad kaperiai liktų be jokio grobio. Laukia pastiprinimo - aktyviai kontratakai neturi pajėgų.

Įdomu tai, kad naktį ir kaperiai taip pat bando leisti savo branderius, bet žodžiu, išlošia tik tiek laiko, kad šiek tiek galėtų patys minimaliai susiremontuoti savo gerai aptalžytus laivukus ir greit, kol neatvyko pastiprinimas, išsinešdinti link berberų Magribo. Įniršę dėl nenusisekusio reido, kuriame nebuvo jokio grobio, o tik vieni nuostoliai, pakeliui per bortą išmeta surištus ispanų belaisvius.

Taigi - ispanų nuostoliai – 1 karo laivas ir keli prekybiniai, žvejybiniai ir krovininiai laivai, kuriuos „kieti bičiukai“ paskelbė karo laivais ir dar 350 žuvusiųjų ir sužeistų, įskaitant ir tuos išmestus į jūrą nelaimėlius...

Na, ši versija nepopuliari, nors paremta rimta dokumentacija, o ne vien tik kaperių parodymais ir raportais. Juk pavyduolių protestantiškųjų šalių katalikiškoji ir galingoji Ispanija jau senai piešiama kaip blogio imperija. Kas gi jais, nedorėliais „dagais“ gali tikėti? Tais blogiukais? Niekas ir niekada! O be to, jie ir atsiloti nemoka. O štai garbingieji biurgeriai, net krūvą paveikslų šiai pergalei pažymėti pritepliojo! Beje, labai net neblogų! Siūlau dar ir laivų patrankas paskaičiuoti – juk beveik amžininkai piešė...

Na, bet – žodžiu - Jūsų teisė rinktis.

 

1 paveikslas: Flagmano sudeginimas, Cornelis Claesz van Wieringen, 1621 m.;

2 paveikslas: Adam Willaerts (1577-1664);

3 paveikslas: tas pats Adam Willaerts – čia ale šaržas ar alegorija minėto mūšio fone. Dievaž, nelabai aš šios alegorijos suprantu. Nebent reikia suprasti, kad dvikovoje, kur dvikovininkai laiko lazdą (yra tokia dvikovos rūšis), peilioku ginkluotas biurgerių kaperis nugali ispanų grandą ginkluotą kalaviju, tai yra, vėplai nors iš šautuvą duok, bet nuo to stipresniu netapos... Na, kažkaip taip

4 paveikslas: to pačio autoriaus. Irgi mūšio epizodas, būtų panašu į tą desantą, bet vėliavos ten ispanų. Tai gal čia tik bandoma perteikti reginuką iš tolo ir tiek. Šiaip įlanka labai gerai parodyta.

Velniškas vėjas... pabūklų alsavimas...

 

Šiek tiek apie klajojantį mitą susijusį su artilerija ir bausmėmis. Tad silpnesnių nervų skaitovui gal nevertėtų žiūrėti visų foto, nes porelė yra visai ne kokių...

Taigi, vienaip ar kitaip, knygose ar kine, daugiausiai teko matyti ar girdėti užuominą apie tokią bausmę, kaip belaisvio ar nusikaltėlio sušaudymas iš patrankos. Daugiausiai tai rodomi kolonijiniai raudonšvarkiai be gailesčio šaunantys iš patrankos į prie jos žiočių pririštą belaisvį...

Priimta manyti, kad tai kolonijinis britų išmislas atsiradęs per 1857-1858 metų sipajų sukilimą

Indijoje. Tačiau iš ties tai šis stereotipas prie britų prikibo tik dėka jau egzistavusios fotografijos, laikraščių ir žurnalistų įtakos augimo pradžia ir šiaip dėl komunikacijos spartaus augimo. Tiesa, kaip dažnai būna tokiais atvejais yra kiek kitokia. Jie tik pritaikė jau seniai Indijoje dar nuo Mogolų imperijos (The Mughal Empire; Mughliyah Salṭanat ar Mogul Empire; 1526-1540 ir 1555-1858 – žlugo kartu su Sipajų sukilimu) žinomą ir kiek primirštą bausmę... Primiršta buvo, matyt, ne atsitiktinai – pasitaikydavo, kad egzekucijos metu nukentėdavo ir žiūrovai, nes patrankos ne visuomet buvo užtaisomos be sviedinio ar kartečės (nelaimėliui suplėšyti pakako ir tuščio užtaiso, o jei buvo masinė egzekucija - tai britai reikalavo, kad būtų užtaisoma tuščiu), kartais nukentėdavo ir artilerijos įgulus... na ir pati bausmė, suprantama - buvo nešvari... Pagal kai kuriuos liudijimus plėšrieji paukščiai, šunys (net beždžionės) ir graužikai po egzekucijos tiesiog užpūsdavo apylinkes...

Šią bausmę perėmė ir Afganistano valdovai, ir Irano... Bent jau šiose šalyse ši bausmė buvo taikomi iki XIX a. pabaigos, o kai kur net iki XX a. pirmos pusės.



Iranas. XIX a. pabaiga

Taigi, angliškai ši bausmė Europoje buvo/yra žinoma kaip „Blowing from guns” arba “Devil wind” (rečiau), o XIX a. Indijoje, kaip “Senojo Mogulo bausmė” (Old Mughal punishment). Pirmosios užuominos siekia 1526 metus, kai pirmojo imperatoriaus sūnus sušaudė 100 arabų maištininkų. Vėliau ši bausmė ėjo per visus šimtmečius, o XVIII a. daugiausiai taikyta vagims, kurie grobstydavo kariuomenės turtą. Yra ir kuriozų, kai tokiu būdu buvo sušaudyti šeši mulai, kurie dalyvavo keletos mergaičių pagrobime (laikotarpyje tarp 1605-1627 m.)... Kartais taip buvo baudžiami ir dezertyrai.

Afganistanas

Taip pat manoma, kad 1509 metais Francisco de Almeida naudojo šią bausmę Šri Lankoje. Žinomas atvejis, kai olandai apsiautė Colombo (Šri Lanka) ir pradėjo jo apgultį 1656 m., viena moteris kęsdama badą ir nebesugebėdama išmaitinti kūdikio jį nužudė ir norėjo suėsti. Ji buvo pasmerkta sušaudymui iš patrankos, tačiau vietinias šventikas ir elitas atkalbėjo nuo šios bausmės.

Daug nesiplečiant, tai šią bausmę portugalai XVI – XVII a. naudojo ir Mozambike (prieš maištaujančius musulmonus ir vergus) ir Brazilijoje.

Na, o britai „Mogulo bausmę“ pradėjo taikyti apie 1760 metus vagims, dykinėtojams ir dezertyrams. Tuometinė valdžia nusprendė, kad ši bausmė staigi ir humaniška. Oficialiai tai tokius nuosprendžius priimdavo ne britai, o vietiniai teisėjai. Tad dabar ne visai aišku ar jie buvo priimami spaudžiant britų ar paprasčiausiai taikė „senojo Mogulo bausmių tradiciją“. Beje, ši bausmė buvo pritaikyta ne tik vietiniams, bet ir keliems britų kariams - vagims ir plėšikams.

Apie religinę ir moralinę ar kokią auklėjamąją potekstę nerašau, nes bausmė yra bausmė ir daug kas priklauso nuo pačių žmonių – vienam ir pirštu pagrūmoti užteks, o kitam ir baisiausi viduramžiški metodai nepadės... Kaip nerašysiu ir apie nubaustųjų kiekį ir chronologinius bausmių vykdymus. Tai jau kita tema ir žinant ko ieškai, galima jų prisižvejoti kiek tik nori...

Gal tik pabaigai verta paminėti, kad Afganistane ši bausmė buvo praktikuojama iki 1930 metų – šia bausme buvo bandoma suvaldyti tadžikų smurto ir terorizmo protrūkį.

P.S. Toliau ne kažin kokia foto, žiūrėti gal geriau nereikia....

kas liko...