1 pav. Dagtinis pistoletas raktas apie 1500-tuosius
Na
taip, kažkada raktai buvo dideli ir masyvūs, o raktininkai - didžiai svarbūs
žmonės. Neaišku kam ir kada šovė mintis daryti ar konstruoti rakto ir pistoleto
hibridą, bet, matyt, kai jau buvo atsiradęs pistoletinis grūdėtas parakas, vis
tik - kilo. Ir nenuostabu. Net mes, būdami berniūkščiais, ieškodavom
tuščiavidurių raktų (dar pasitaikydavo gerokai iki 90-tųjų – ypač baldinių),
kur prigremždavome sieros nuo degtukų ir išeidavo miniatiūrinės šaudyklėlės... Lygiai,
kaip ir su tuščiaviduriais variniais antenų strypais, kurių vieną galą
užplakdavome... nors net nenutuokėme apie jokius pistoletus ir, ypač, apie
raktus-pistoletus... (bele vamzdis būtų)...
Na,
bet kaip ten bebūtų, populiariausia versija, jog jie buvo reikalingi kalėjimų
prižiūrėtojams, sandėlių prižiūrėtojams, vergų prižiūrėtojams, galgi civilinių profesijų
atstovams, kuriem buvo nedera viešai demonstruoti ginklo, bet tokį turėti paranku. Gal. Gal net žudikams, kuriems reikėjo užmaskuoto ginklo... Gal. Palikim tai fantazijos žaismui, o tai kažkokios rimtesnės, siauresnės paskirties nuorodos ar tikslinės, aiškiai apibrėžtos nišos kaipo ir
nėr. Tad, gal neverta gilintis kaip ir kas juos išrado ir kam jų prireikė, bet
gamino ir turėjo paklausą nuo, panašiai - 17 amžiaus (bandymai, be abejo jau buvo nuo 1500-tųjų). Buvo jų visokių, nuo
dagtinių, iki titnaginių ir kapsulinių, ir net šiuolaikinių. Nuo įmantriausių konstrukcijų, iki primityviausių. Dažniausiai
visos spynos atviros. Pvz.: boxlock - atlaužiami populiarūs nuo XIX a. antros pusės, kaip pvz. - medžiokliniai. ankstesniu laikotarpiu - labai tiko
miquelet, tipo spynos - populiarios titnaginės spynos pietų Europoje ir Viduržemio regione - pasižymėjo kompaktiškumu - bet čia jau visai kita ir savarankiška tema. Pagal
konstrukcijos tipus – kaip ir nedalomi – vientisi, ir - kaip pridėtiniai ar
sudėtiniai – raktas sau – šaudyklė sau...
Na,
bet kaip ten bebūtų, populiariausia versija, jog jie buvo reikalingi kalėjimų
prižiūrėtojams, sandėlių prižiūrėtojams, vergų prižiūrėtojams, galgi civilinių profesijų
atstovams, kuriem buvo nedera viešai demonstruoti ginklo, bet tokį turėti paranku. Gal. Gal net žudikams, kuriems reikėjo užmaskuoto ginklo... Gal. Palikim tai fantazijos žaismui, o tai kažkokios rimtesnės, siauresnės paskirties nuorodos ar tikslinės, aiškiai apibrėžtos nišos kaipo ir
nėr. Tad, gal neverta gilintis kaip ir kas juos išrado ir kam jų prireikė, bet
gamino ir turėjo paklausą nuo, panašiai - 17 amžiaus (bandymai, be abejo jau buvo nuo 1500-tųjų). Buvo jų visokių, nuo
dagtinių, iki titnaginių ir kapsulinių, ir net šiuolaikinių. Nuo įmantriausių konstrukcijų, iki primityviausių. Dažniausiai
visos spynos atviros. Pvz.: boxlock - atlaužiami populiarūs nuo XIX a. antros pusės, kaip pvz. - medžiokliniai. ankstesniu laikotarpiu - labai tiko
miquelet, tipo spynos - populiarios titnaginės spynos pietų Europoje ir Viduržemio regione - pasižymėjo kompaktiškumu - bet čia jau visai kita ir savarankiška tema. Pagal
konstrukcijos tipus – kaip ir nedalomi – vientisi, ir - kaip pridėtiniai ar
sudėtiniai – raktas sau – šaudyklė sau... |
| Dagtinis, restauruotas 16-17 a. |
Beje.
Po šiai dienai gaminamos jų replikos. Kai kurios ir dirbtinai sendintos. Veikiančios,
beje. Ir gana populiarios pas ginklų mėgėjus. Kaip egzotika, bet – vis tiek...
Žodžiu, paklausa yra. Tad, kaip sakoma, ne viskas auksas, kas auksu žiba. Bet už geros
būklės originalą, kolekcionieriai gali pakloti nuo 4,5 tūks. eurų ir tai už
tokį, kuris restauruotas panaudojus šiuolaikines detales...
Tarp kitko, juos konstravo ir įkalinimo ar laivės atėmimo įstaigose (ir ne tik 20-21 amžiuje, bet ir gerokai anksčiau)...
Tarp kitko, juos konstravo ir įkalinimo ar laivės atėmimo įstaigose (ir ne tik 20-21 amžiuje, bet ir gerokai anksčiau)...
Štai,
keletas iš jų.
Saugomas Malbroke su užrašu „BOZE STRZEZ“ (Viešpats/Dievo apsauga) 42 cm., vamzdis 34 cm.
 |
| XVIII a. |
 |
XIX a. 
apie 1650-tuosius
|
 |
| apie 1700-tuosius |
Kpsuliniai
___________
.jpg)
