Linksma kareiviška ABC ir visai rimtai šiek tiek apie zuavus... (atnaujinta ir papildyta)

 

 

 

           Šiek tiek nuotaikingų militaristinių paveikslėlių iš 1883 m. Prancūzijos. Šią abėcėlę sukūrė prancūzų dailininkas Henri de Sta (1846-1920), kuris buvo kilęs iš kariškių šeimos, kūrė komiksus, dainas/kupletus ir t.t.

 

 

 A - Artillery. Artillerie.

Artilerija

B - Brigadier

Brigadierius ar Brigadininkas - tai seržanto laipsnio atitikmuo. Atitinka dabartinio prancūzų žandaro šefo-seržnto laipsnį, o LK panašiai kaip vyresniojo seržanto

 

C - Cuirassier.

Kirasyras - sunkiosios kavalerijos raitelis.

 

D - Dragoon. Dragons. Dragūnas.

Slibinas ;) viskas gerai, kas į ūkį :)

kavaleristai, kurie mūšio vietą pasiekdavo raiti, o kaudavosi pėsti.

 E - L'État-major (Général)

Dabar tai būtų suprantama kaip personalo, pokyčių ir reformų valdymo vadovo pareigybė. Prancūzijos armija šią pareigybę perėmė iš Prūsijos armijos

F - Fourrier. Le fourrier, ou sergent fourrier

Puskarininkis, panašiai kaip vyresnysis seržantas - atsakingas už finansus ir aprūpinimą 

G - Gendarme.

Žandarus - tuo metu turėjo ir armija - tai karo policija

 

H - Hest un Sapeur

Pionierius - inžinieriniai daliniai

I - Infirmiers

Slaugytojas. Tuo metu juos pravardžiuodavo oro drėkintojais, todėl ir paveikslėlis toks šiuo laiku ne itin suprantamas.

 

J - Justice.

Taisėsauga.

 

K - Képi.

Kepaliušas. Kareiviška kepurė.

L - Lignes Telegraphiques

Telegrafo linijos. Ryšininkai.

M - Médecin-Major

Karo medicinos gydytojas. Šiuo atveju "major" ne laipsnis. Jie dar buvo skirstomi į klases

 

O - Officer. Officier.

Karininkas.

P - Porte-Drapeau. Infanterie de ligne

Vėliavnešys. Linijiniai pėstininkai.

 

Q - Quartier-maître

Jūrinis laipsnis.

Šiuolaikiniame Lietuvos kariniame jūrų laivyne - Seržantas specialistas.

 

R - Reservist. Réserviste.

S - Saint-Cyr. Cavalerie

Specialios Ekolo karinės mokyklos kursantas/kadetas (École spéciale militaire de Saint-Cyr). Devizas: "Mokytis, kad nugalėti!"

T - Turco. Tirailleur algérien.

Kolonijinė kariuomenė. Šaulys pėstininkas. Šiuo atveju ne snaiperis. "Tirailleur" buvo vadinami lengvieji pėstininkai tarnaujantys kolonijose. Įdomu tai, kad žodis "Turcos" Prancūzijos Alžyro lengvųjų pėstininkų daliniams prilipo per Krymo karą, kur rusai juos painiojo su tikraisiais turkais. Vėliau taip buvo vadinami visi kolonijiniai lengvieji pėstininkai.

U - Uniforme (nouvel). Sous-Lieutenent d'Infanterie

Uniforma. Pėstininkų jaunesnysis leitenantas. Kai kuriuose šalyse, pavyzdžiui Lietuvoje, tokio laipsnio nėra, tad dažnai jis priklausomai nuo šalies karinių pajėgų struktūros prilyginamas vyriausiam puskarininkiui arba leitenantui (Lietuvoje būtų leitenantas).

 

V - Vaguemestre.

Military Postmaster - karo paštininkas

X - École Polytechnique -
ekole karo akademija. "X" - pagal logotipą, kaip išskirtinį ženklą

 

Y - Ya...

"No..." - arklio, kuino raginimas. Turimas galvoje prancūzų karinis geležinkelis

 

Z- Zouave

       Zuavas. Šiuo metu jie jau mažai žinomi. Prie šio karinio dalinio norėtųsi sustoti plačiau.

      Galima sakyti, jog zuavai, tai šiuolaikinio specialios paskirties pajėgų "protėviai" - pradininkai.  Pats žodis ne prancūziškos kilmės, o kilęs iš žodžio "Zwāwa"  - tai viena iš kabilų  genčių - Alžyro berberų. Pradžioje šios genties nariai tarnavo Alžyro bėjui - valdovui. Kai Alžyras tapo Prancūzijos kolonija, zuavai tapo Prancūzijos kolonijinės armijos dalimi ir į šį dalinį pradėta rinkti karius ir iš kitų genčių, ir kitų tautybių atstovus. Išsiskyrė jie ne tik tuo, kad jų uniforma buvo labai ryški ir margaspalvė, bet ir savo mobilumu, greitumu ir treniruočių specifika. Išskirtinės uniformos ar išvaizdos dalys tai: siuvinėta liemenė, šarovarus/šalvarai (labai plačios kelnės) ir galvą dengianti turkiška feska.

      Po to, kai jie ypač puikiai pasirodė Krymo kare 1854-1856 m., jų dalinių organizacinę struktūrą ir treniruočių  specifiką bei metodus pradėjo kopijuoti ir kitų šalių armijos.
      Zuavų daliniai tapo ypač populiariais Turkijoje, o JAV zuavai pasižymėjo JAV pilietinio karo metu... buvo airių zuavai... ibrazilų ir t.t... visų ir neišvardinsi.

       Beje 1863—1864 m. sukilimo metu, Lenkijoje egzistavo zuavų mirtininkų būriai. Tik jie nuo kitų šalių zuavų skyrėsi tuo, kad nebuvo tokie spalvingi, o daugiau vyravo tamsios spalvos, o ant krūtinės juodame fone buvo baltas kryžius.

Zuavai mūšyje (pasaloje) prie Miechovo (Miechów). Walery Eljasz-Radzikowski paveikslas

Dar pora nuotraukų:

Krymo karo veteranai - zuavai kairėje (jei ką domina istorinės Krymo karo nuotraukos, tai jų čia daug)

JAV pilietinis karas - 1-asis Luizianos zuavų batalionas

 Kitaip tariant, XIX a. antroje pusėje - zuavai tapo visų karų ir karinių konfliktų vizitine kortele.

_______________

Šalmas "Armet" arba "Armetas", Milaniškas šalmas...

                 



Armet arba Armetas. Šalmas.

             Jo gimtinė, manoma, kad dabartinėje Italijoje. Seniausias turimas pavyzdys 1420 m., saugomas Milane. Greičiausiai todėl tokio tipo šarvai vadinami Milaniškais, o Armetas, tai dažniausiai tipinis Milano šarvų komplekto palydovas.

              Tai buvo vienas iš brangiausių šalmų, net jeigu neturėjo jokių papilomų papuošimų ir pagal statusą jį galėjo dėvėti tik riteris, kavalierius - žandaras ar kitas kilmingųjų luomo atstovas, jei jis buvo pakankamai turtingas.

               Net ir aukščiausią statusą turintis biurgeris tokio nedėvėtų. Na, nebent kaip trofėjų, koks Nyderlandų biurgeris pasikabintų virš kokio židinio ir tamsiais vakarais pasakotų, kaip kažkada šlovingai, rankoje turėdamas tik  menkavertį godendagą (apie jį bus kiek vėliaunu - labai įdomus ginklas) kneckino kokį prancūzų metalinį šiknių.

              Taigi, išskirtinis bruožas - tai masyvus apvalus - kamuolio tipo, uždaras, pagamintas iš keturių dalių šalmas. Būtent iš keturių dalių, kurias vienaip ar kitaip (priklausomai nuo konstrukcijos) sutvirtinus, galvos apsauga buvo neatsiejama su kaklo apsauga, smakro ir skruostų apsauga ir būtinai nuleidžiama dalinė arba pilna veido apsauga.  Dalinė nuleidžiama apsauga - tai turima galvoje, kad pilna veido apsauga bet kokiu atveju turėjo dvi sudedamąsias dalis.

            

Ankstyviesiems šalmams buvo būdingas ilgas snapas, kurį formavo kilnojamas antveidis. Vėliau jis supaprastėjo ir tapo gerokai apvalesnis.

           Jų buvo keletas modifikacių.

         Seniausioje modifikacijoje, prie pagrindinės šalmo dalies, kuri saugojo kiaušą - viršugalvį, vyriais tvirtinosi dvi į šonus atsiverčiančios metalinės  kaklo, skruostų ir smakro bei gomurio apsaugos, kurias suskleidus, būdavo uždedama smakro priekinės kaklo dalies ir skruostų apsauga ir dirželio pagalba tvirtinama nugaros kaklo dalyje. jie taip pat dažnai turėjo papildomą nugaros kaklo apsaugos plokštę.

Žinoma, jei reikia, buvo nuleidžiamas antveidis.

Tik dažnai "antveidis" tai nelabai tinkamas žodis - tai jau labiau "antakis", nes uždaryti belikdavo tik akių zoną. Vėlesnėse modifikacijose jau antveidis buvo dviejų dalių - dalinis tik akių ir atskirai skruostų be smakro ir kaklo - iliustracija žemiau.

            Tokį šalmą vienas pats riteris neužsidėdavo. Jis, ką galėjo padaryti, tai - maksimum - pakelti antveidį, kuri dengė akių zoną. Pagal legendą, būtent šio šalmo dėka ir atsirado kariškas pagarbos atidavimas, kuris iš tiesų ir imituoja antveidžio pakėlimą. Antveidžiui pakelti buno įtaisyta specialus svirtelis - rankenėlė. Beje ir iš tikro, antveidį pakeldavo tik prieš gerbiamą, sau lygų arba aukščiau luomo laipteliu stovinčią   personą. Taip pat verta pasakyti, kad vėlyvasis turnyrinis šalmas, taip pat savo šaknis ima iš Armeto.

           Vėliau šis šalmas supaprastėjo, atsirado vyrių ir kabliukų sistema, veido apsauga buvo dedama atskirai ir t.t..

                 Iš karybos jis pasitraukė panašiai apie XVI a. pabaigą, išstūmė kitokie, gerokai paprastesnės ir pigesnės konstrukcijos  šalmai:

saladai,

                                         burgonetai,

 

                                                    cišakai...
            

 

                                   Beje, jis neišnyko - jis turi ir savo provainikį net šiomis dienomis - motociklininkų šalmą.

 

Aišku, tai jau ne metalinis keturių dalių "kibiras", bet ne mažiau prabangus ir brangus šalmas. Motociklininkams jis taip pat žinomas kaip "Armetas". Kai prieš kelis metus reikėjo šalmo, tai pasirodė, kad jo kainos kai kada tokios įspūdingos, kad vos nedengė gero penktadalio mano senuko  čioperiuko ;)

(beje, šioje nuotraukoje rekonstruktorius užsidėjęs barbutą)

___________________