1340 metais Danijos karaliumi tampa Valdemaras IV Aterdagas (Valdemar Atterdag; "aterdag" - "nauja diena") ir prisiekia suvienyti Danijos žemes, kurios pasak amžininkų skendėjo chaose. Vienijo ne vien tik kalaviju ir ugnimi, bet ir "auksu". Tokiu būdu, Livonijos ordinui už 19000 sidabrinių markių (ekvivalentas panašiai 9,5 tūkst. svarų arba panašiai 4,3 t. - viskas labai apytiksliai) pardavė Estlandiją - dabartinė šiaurinė Estija. Už šiuos pinigus supirkinėjo žemes ir apginklavo kariuomenę, ir t.t.
Žodžiu,
1361 metais, jis su savo kariauna nupėdino-nuplaukė į Gotlandą. Tuo metu Gotlandas buvo virtęs piratų sala - praktiškai piratų landyne, nors, tuo pačiu, jame stovėjo ir vienas turtingiausių miestų - Visbis. Laisvamaniai Gotlandiečiai nelaukė karaliaus ir greitai susiorganizavo. Bėda tik tame, kad skubotai sutelkta šauktinių kariuomenė nespėjo tinkamai susiorganizuoti. Nors nereikia jų nuvertinti - gotlandiečiai, tuo metu, buvo pakankamai karingi žmonės, kurie vertėsi ne tik prekyba, bet ir jūrų plėšikavimu. Taigi, mūšis, o tiksliau - skerdynės - įvyko prie pagrindinių Visbio vartų.
Įdomu tai, kad miestelėnai žiūrėjo nuo sienų ir net nebandė padėti "tėvynsiniams". Tiesą pasakius, to nereikėtų laikyti kokia nors išdavyste, nes, miestas ir salos gyventojai - buvo tarsi dvi atskiros valstybės, kurios gyveno rietenose. Gotlandiečiai su savo veikla trukdė mieto plėtrai ir verslui, ir t.t.
Taigi, karalius, išpjovęs besipriešinančiuosius -be vargo pajungė sau Visbį, paėmė kontribuciją, bet tiek, kad nenualintų miestelėnų ir, net - suteikė tam tikrų mokestinių laisvių ir veiklos privilegijų!
Na, o nugalėtuosius suvertė į bendrą kapą, kuris buvo rastas XX a. pradžioje (kasinėjimai 1928-1930 m.). Rasti ir skurpulingai aprašyti 1168 skeletai. Labai įdomu tai, kad kai kurie buvo palaidoti su visais šarvais. Sunku nuspėti kodėl palaidojo kartu su šarvais, nes tuo metu geležis buvo brangi ir iš mūšio lauko paprastai surinkdavo visus metalinius daiktus ir daikčiukus - iki paskutinio strėlės antgalio. Tad viena iš populiariausių versijų, kad tuometinė liepa buvo labai karšta ir kūnai greit pradėjo irti. Miestiečiai- bijodami apsinuodyti ir epidemijos - nuėmė ir surinko tik tuos ginklus ir šarvus, kurie mažiausiai buvo pažeisti arba mažiausiai aptaškyti pūvančia "žmogiena"...
Na ir viena iš daugelio nuorodų:
http://museum-of-artifacts.blogspot.lt/2015/11/bloody-medieval-warfare.html
 |
| "Valdemaras IV renka duoklę" iš Visbio gyventojų, tapytas Karlo Gustavo Helkvisto (Carl Gustaf Hellqvist) 1882 m. |
Na, o nugalėtuosius suvertė į bendrą kapą, kuris buvo rastas XX a. pradžioje (kasinėjimai 1928-1930 m.). Rasti ir skurpulingai aprašyti 1168 skeletai. Labai įdomu tai, kad kai kurie buvo palaidoti su visais šarvais. Sunku nuspėti kodėl palaidojo kartu su šarvais, nes tuo metu geležis buvo brangi ir iš mūšio lauko paprastai surinkdavo visus metalinius daiktus ir daikčiukus - iki paskutinio strėlės antgalio. Tad viena iš populiariausių versijų, kad tuometinė liepa buvo labai karšta ir kūnai greit pradėjo irti. Miestiečiai- bijodami apsinuodyti ir epidemijos - nuėmė ir surinko tik tuos ginklus ir šarvus, kurie mažiausiai buvo pažeisti arba mažiausiai aptaškyti pūvančia "žmogiena"... Na ir dar labai įdomi sužeidimų analizė: praktiškai didesnė dauguma sužeidimų buvo žemiau klubų. Labiausiai nukentėjo kojos ir dubuo - ten, kur kūnas mažiausiai apsaugotas. Paveikslėlyje pateikta procentinė sužeidimų schema.
Na ir viena iš daugelio nuorodų:
http://museum-of-artifacts.blogspot.lt/2015/11/bloody-medieval-warfare.html
.jpg)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą