Šventi aukojimo peiliai-durklai...
Savotiškas „Top-12“...
Pastaba: silpnesnių nervų ir per
daug lakios fantazijos asmenims nepatartina skaityti... (visai rimtai...)
Vienas iš komentarų apie pagonybės
(stabmeldystės) pranašumus, užvedė ant štai tokios temos kaip šventi aukojimo
peiliai - durklai. Aišku, kad pasaulyje jų egzistuoja begalinė daugybė – vien
tik kokių arfrikietiškų ar Polinezijos neįtikėtinos konstrukcijos ritualinių peilių
nesuskaičiuosi, bet iš esmės šiai dienai žinomiausių ar kinematografijoje dažniausiai naudojamų realia esamų ar buvusių šventųjų/sakralinių-ritualinių-kabalistinių pelių TOP-12...
Taigi....
1. Matyt mistiškiausias ir iki šių
dienų naudojamas, tai Atamas, arba Atemas, arba Atame, arba Atham ar Atchamas ( gali būti, kad iš lot. autem arba iš Mažosiojoje Azijoje naudoto aukų peilio al-dhamme). Tai ritualinis
ir kartu aukojimo durklas. Naudojamas raganų, burtininkų, žinių ir žiniuonių,
ir be abejo, visokiausių sektantų ir mistinių brolijų. Klasikinis pavyzdys - tai
paprasčiausias baselardo ar stileto tipo durklas. Dažnai būna su flambergo ašmenimis arba net triašmenis, su
mistine ir kabalistine simbolika ir t.t. Labai dažnai įmagnetintas. Dažniausiai iki 15 centimetrų. Pasidomėjus, tai net internete pilna
„receptų“ kaip tokį durklą pasidaryti, užkeikti, paversti talismanu ar net
burtų lazdele... Rankenos gali būti traukiamos tiek kokia specifine švento
gyvūno ar net žmogaus oda, kaulu, akmeniu ir t.t.. Priklausomai nuo to koks
kultas praktikuojamas.
2. Viename lygmenyje su Atamu - tai
Bolinas ar Bolainas (boline). Saliamono raktas. Tai pjautuvo formos peilis
simbolizuojantis pjūtį. Kai kuriuose kultuose tai tik tokiu peiliu galima
pajuti šventus augalus, arba kai norima, kad nupjaunami augalai išlaikytų savo
magiškas galias ar... vykdyti aukojimus. Visos religinės, kultinės ir
mistiškosios galios ir asociacijos, kurias gali sukelti žodis „pjūtis“, gali
būti pritaikyta šiam peiliui. Labai dažnai naudojamas Atamo jėgos ir galių
sustiprinimui, tai yra, kartu su Atamu... Tiesa, Bolino rankena gali būti tik
balta (kai kurie kultai leidžia ir tik šviesiai pilkus tonus)... (beje,
daugelyje senųjų religijų, balta spalva tai mirties spalva...). ašmenys
galandami iš vidaus, gali būti dantyti, kaip ir pas tikrą pjautuvą. Dažnai
dedami magiški, kabalistiniai simboliai ir užrašai, magiškieji akmenys, kaulai,
ragai ir t.t....
3. Halafas... Na taip, peilis
skirtas košeriniam gyvulių aukojimui kai kuriose judėjų religijos atmainose...
Tam, kad juo naudotis, mėsininkas turėjo (turi – kai kur praktikuojama ir
šiandien) mokytis net keturis metus. Esmė, kad auka neskerdžiama, o perpjaunama
specialiu būdu, kad staigiai netektų kuo daugiau kraujo kol dar tvinksi širdis.
Ši tradicija baigia nunykti ir nemažai gyvūnų apsaugos organizacijų prieš šį
ritualą kovoja (berods dar pernai Lenkijoje su tuo buvo susijęs
skandalas...)...
6. Kila arba Phurba. Tibetietiškas
triašmenis durklas. Pažodžiui – vinis. Lamaizmo atributas. Naudojamas išvaryti
piktas dvasias, kurios juo ir badomos: piktosios dvasios slepiasi dažniausiai
dubenyje su ryžiais, o kartais ir pačiame paciente... Taigi... Rankena būtinai
turi vaizduoti triveidį dievą Machakalą, o ašmenys simbolizuoja praeitį,
dabartį ir ateitį.
4. Kopijus. Matyt pats
nekalčiausias ritualinis peilis. Forma simbolizuojanti Liongino ietį, kuriuo
buvo nudurtas Kristus. Naudojamas pravoslavų popų, bandelių-prosforų
pjaustymui...
5. Apipjaustymo peilis. Taip, čia
tas pats, kurį naudoja judėjai ir musulmonai... į detales nesiliausiu, manau, kad ir taip aišku apie ką kalbama. Manoma, kad tradicija buvo
perimta iš senovės egiptiečių. Kaip taisyklė apipjaustymas vyksta 8 dieną po
gimimo, o prasmės aiškinimų yra įvairių – nuo fizinių normų nukrypimo taisymo
iki sakralinės-religinės – susijungimą su savo dievu...
7. Mid-Mohas (Meed-Moh). Tailando budistų
šventas peilis. Saugoja nuo bet kokių piktųjų jėgų. Peiliui gali būti
naudojamas bet koks metalas, o rankeniai bet kokia prieinama medžiaga –
svarbiausia, kad jame būtų tikra šventa vinis iš pagodos. O geriausiai, kad jis būtų tik iš šventos vinies... Tad jie kartais būna labai mažyčiai...
8. Afrikietiški... visokie...
Gausybė visokių... bet tarp jų yra vienas gana įdomus. Tai tarsi gervės ar
pelikano snapas. Jis naudojamas žaizdų darymui. Šiuo šventu peiliu padarius
įpjovą, žaizda įtrinama žemėmis, o likęs randas turi apsaugoti jo turėtoją nuo
piktų dvasių. Kartais padaromi gana įmantrūs kūno piešiniai ir ornamentai.
Turistai kai kada net painioja su tatuiruotėmis...
Toliau jau šiai dienai
nebenaudojami šventi-ritualiniai peiliai...
9. Kusungobas arba Kusun-gob.
Ritualinis sepukos (charakiri) samurajų peilis... Na, plačiai žinomas ir
neverta matyt prie jo sustoti...
10. Keltų ritualinis peilis. Forma
dažniausiai lauro lapo arba išilgai skelto lauro lapo, bet rankena būtinai
turėjo baigtis jaučio galva. Šiuo peiliu buvo vykdomi aukojimai prieš kiekvieną
kovą ar mūšį, o po mūšio, jei romėnai nemelavo, juo buvo pjaustomos nužudytųjų
priešų galvos, kurios buvo laikomos kedrų (?) aliejaus specialiame mišinyje ir
po to prikalamos prie kario durų staktos, kad parodyti jo „kietumą“... Deja įdomesnio pavyzdžio neradau, tad įdedu šiuolaikinę repliką
11. Tumis arba Tumi. Ritualinis
Inkų peilis žmonių aukojimui. Labai keistos formos. Buvo gaminamas liejant
auksą, sidabrą ir bronzą. Puošiamas šventaisiai akmenimis ir turėjo
simbolizuoti dievą Naimlapą, kuris stovi ant pusapvalių ašmenų. Ko gero
simbolizavo saulę ir mėnulį – naktį ir dieną – gimimą ir mirtį. Jis buvo apie
40 cm aukščio. Būtent, ne ilgio, o aukščio – kažkuom primena sūriui pjaustyti
puslankio formos peilį ant kurio rankeną kažkas pritvirtino vertikaliai. Be
abejo, tokiu peiliu ir dar su tokiu minkštu lydiniu, vienu mostu užmušti auką
kažin ar pavykdavo, tad viena iš populiariausių prielaidų, kad auka buvo
pasmerkta kančiai... o po vidurius knisdavosi dar jai būnant konvulsijose...
12. Ictlis - ixcuac - taip ir verčiamas -peilis. Ritualinis actekų aukojimo peilis.
Akmeninis – obsidianinis peilis. apie 32 cm ilgio ir apie 10 cm pločio. Dievo Teskatlipokos arba deivių Tlasolteotlės
ir Čalčiutlikujės (Matlalkuije) įsikūnijimas. Buvo manoma, kad šiuo peiliu
nudobtos aukos kraujas turi magiškų savybių ir žyniai jį gerdavo tikėdami kad
tampa vis labiau šventesni, išmintingesni ir artimesni patiems dievams ir, kad
greitai dievų išmintis juos apšvies...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą