Žodžiu,
pirmieji bronziniai ginklai (ir apskritai gaminiai) nebuvo varis+alavas, o buvo
varis+arsenikas, o tiksliau jo mineralai. Buvo naudojama iki 0,5 proc arseniko.
Jis ženkliai padidindavo tvirtumą, bet viršijus 8 proc., pasidarydavo trapus.
Kartais naudodavo nikelį. Tai yra varis+nikelis+arsenikas, kai nikelio iki 4,5
proc., o arseniko iki 7 proc. (peiliai, kirviai) Taip pat sutinkami lydiniai,
kur būdavo ne nikelis, o švinas – net iki 13-14 proc. ir ~5 proc. arseniko
(duriamiesiems įrankiams, tokiems kaip yla).
Na,
o varis+alavas atsirado tik apie II tūkstantmetį iki K.g. (+- 100-200 metų). Esmė
ta, kad tuo metu ima didėti poreikis metalui ir nuodingo arseniko naudojimas
(lydant jo garai nuodingi) nuvarydavo meistrus į kapus. Taigi, jei bronzoje yra
virš 30 proc. alavo, jis tampa baltas, bet ginklakalystei tinkamas lydinys buvo
iki 6 proc. Berods nuo 4 iki 6 proc. Taigi, jei bronza yra auksinės spalvos (viršijus
10 proc? alavo) arba raudonai auksinė (~15-16 proc.) ar šiaip balta spalva kaip
ir vyraujanti, ji ginklams netinkama. Nors yra išimčių – ritualiniai ar
paradiniai ginklai... O esmė ta, kad viršijus 6 proc ribą, bronza tampa kieta
ir gali subyrėti smūgiuojant. Praranda elastingumą. Jei kalvis sugebėdavo
subalansuoti vario ir alavo proporciją panašiai ant alavo 6 proc. ribos, tai
bronzinis ginklas ar įrankis prilygo mažai anglies prisotinto plieno rūšims. Be
abejo dėdavo ir kitų priemaišų ir kartais turėdavo tokių receptų, kad ginklas
visai puikiai galėjo konkuruoti su prasto plieno ginklu ir net kartais būdavo
pranašesnis. Bet tai labai retas atvejis, kuris matyt gautas daugiau
atsitiktinumo dėka, o šiaip visi kalavijai buvo daugiau skirti dūrimui, nei
kirtimui. Todėl pilnaverčio kalavijo, kaip mes įsivaizduojam plieninį kalaviją
praktiškai nesutiksim. Bronziniai kalavijai labiau panašūs į ilgus durklus ir
retai viršija 70 cm. (svoris tai panašiai 1 cm apie 0,01-0,02 kg) ir yra kažkiek
sunkesni už jų plieninius analogus. Na ir skirtingai nuo epinių pasakojimų ir
kinų, bronziniai kalavijai buvo itin retai naudojami kovoje prieš šarvuota ar
analogiškai ginkluotą priešininką. Daugiau durklai ir ietys su bronziniais
antgaliais... strėlės...
Na
ir dar viena įdomybė – vadovėliuose dažnai rodoma, kad bronziniai ginklai
liejami. Tam, kad bronza būtų tvirta, lietą gaminį reikia labai staigiai atšaldyti,
o tai kai kur tai ganėtinai problematiška. Tuo tarpu įkaitinus ruošinį iki
raudonumo, jis visas reikiamas savybes įgauna kalant. Tad kalvystės magija yra
gerokai senesnė, nei gali susidaryti toks įspūdis. Dažniausiai sutinkamas
variantas, kai pats kalavijas buvo liejamas, o jo ašmenys kalami (atkalti).
.jpg)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą