2017/09/14

Sebastianas Vranksas... Sebastiaen Vrancx



 
 Be didesnių įžangų gal pradėsiu iš karto. Tai garsus baroko dailininkas. Pasaulyje žinomas kaip Sebastiaan Franck,  Sebastian Franck, Sebastiaen Vrancx. Kokioj tik norit kalboj pagal šiuos vardus jį galima surasti, bet tik ne lietuviškame internete...
Taigi, pasistengsiu kuo trumpiau. Man regis, šio tapytojo paveikslus matęs ne vienas. Berods, net kažkokiam mokykliniame vadovėlyje yra paveikslas „Aklas veda aklus“. Tačiau jis išgarsėjo ne tiek savo biblinėmis ir alegorinėmis scenomis, kiek batalijomis. Jo teptukas stebino ne tik amžininkus, bet ir vėlesniųjų laikų tyrinėtojus. Kai kada, net kostiumų rekonstruktoriai gali remtis jo paveiksluose atvaizduotais žmonėmis.
Vranksas  laikomas batalinių scenų pradininku Nyderlanduose. Bandymų iki jo, aišku buvo, bet jo beveik pusė darbų skirtos tik batalijoms ir praktiškai nesutinkamos herojiškos scenos skirtos įsiteikti vienam ar kitam didikui. Kartu jis žymus ir tuo, kad tapė marodierius, plėšikus, karių ir samdinių savivaliavimus. Ir pakankamai realistiškai. Gana drąsi ir reta tema.
Mūšis kopose

Truputį apie jį patį:
Gimė Antverpene (dabartinė Belgija, tuo metu Flandrijos grafystė) 1573-01-22 ir mirė 1647-03-19.
Pradžioje mokėsi pas Adamą Nortą (1562 - 1641). Tai buvo garsus to meto mokytojas. Pavyzdžiui, vienas iš jo garsiausių mokinių buvo Petras Paulius Rubensas (Pieter Paul Rubens, 1577-1640). Sebastianas nuo 1600 metų tęsė mokslus Romoje.
Sebastianą vertino ne tik Rubensas, bet jis buvo ir kitų dailinkų darbų bendrautorius arba dirbo kartu su jais. Atskirai, matyt, reikėtų paminėti Janą Breigelį Vyresnįjį (Jan Bruegel, 1568-1620 m.) nes jo darbuose labai jaučiama Jano įtaka (ne tik dirbo kartu, bet buvo ir kelių paveikslų bendrautorius). Be abejo turėjo ir savo mokinių.
Tačiau, kaip ir daugelis to meto dailininkų, užsiiminėjo ne vien tapyba. Taip pat rašė eilėraščius, komedijas, tragikomedijas. Buvo Antverpeno dailininkų Švento Luko gildijos dekanu. O taip pat ir
Rubensas. Janas Breigelis su šeima
Antverpeno milicijos kapitonu (nepainioti su išsigimusia "savoko" milicijos sąvoka – tais ir vėlesniais laikais, milicija tai garbingas karinis vienetas formuojamas iš laisvųjų miestiečių ir/ar apylinkės gyventojų (prievolininkų), kurių tikslas buvo miesto ar regiono gynyba. Kitaip tariant šauktiniai, kurie šaukiami ne tik pratyboms, bet ir pavojaus atveju. Prie reguliariosios kariuomenės junginių dažnai vykdydavo pagalbines funkcijas. Milicijų formavimas leisdavo nešvaistyti reguliariųjų dalinių pajėgų miestų ar net tvirtovių įguloms)  Kaip tik pastaroji jo pareigybė jam, skirtingai nuo kitų dailininkų, leido pakankamai realiai, profesionaliai pateikti sceną – jam įspūdžio sustiprinimui jau neprireikė visokių alegorijų ar simbolių technikos. Beje, tuo metu vyko ir Trisdešimtmetis karas, tad milicijos kapitonas turėjo darbo... Vien todėl puikiausiai galima pasitikėti jo kūriniais, bandant įsivaizduoti to meto ginkluotę, karius ir civilius. Be abejo tapytas paveikslas ne dokumentinė fotografija, tačiau jo darbai vieni iš artimiausių realybei.
Jeigu ką smulkiau sudomino jo tapyba, veikalų anglų kalboje (tiems kas skaito tik lietuviškai ir “kvadratinėmis raidėmis” informacija kažkodėl bus ganėtinai ribota) yra pakankamai daug. Ganėtinai išsamiai yra netgi čia: https://en.wikipedia.org/wiki/Sebastiaen_Vrancx
Na, o aš kviečiu mestelti akį į keletą batalinių ir plėšikavimo scenų.
Bėgliai (nuo karo)
 
Pasala

Plėšikų pasala
Vomelgemo (Wommelgem) apiplėšimas

Kariai užpuola keliauninkus

Gurguolės apiplėšimas

Kariai siautėja po fermą
Fermos užpuolimas
Vomelgemo (Wommelgem) apiplėšimo paveikslo padidinta dalis
Po mūšio
Po mūšio
The Battle of Lekkerbeetje at Vught

The Battle of Lekkerbeetje at Vught
Battle of the Forty
Kavalerijos susidūrimas


Komentarų nėra:

Rašyti komentarą

"Batavia" išėjo į Bataviją...