Be
didesnių įžangų gal pradėsiu iš karto. Tai garsus baroko dailininkas. Pasaulyje
žinomas kaip Sebastiaan Franck, Sebastian Franck, Sebastiaen Vrancx.
Kokioj tik norit kalboj pagal šiuos vardus jį galima surasti, bet tik ne
lietuviškame internete...
Taigi,
pasistengsiu kuo trumpiau. Man regis, šio tapytojo paveikslus matęs ne
vienas. Berods, net kažkokiam mokykliniame vadovėlyje yra paveikslas „Aklas
veda aklus“. Tačiau jis išgarsėjo ne tiek savo biblinėmis ir alegorinėmis
scenomis, kiek batalijomis. Jo teptukas stebino ne tik amžininkus, bet ir vėlesniųjų
laikų tyrinėtojus. Kai kada, net kostiumų rekonstruktoriai gali remtis jo
paveiksluose atvaizduotais žmonėmis.
Vranksas
laikomas batalinių scenų pradininku
Nyderlanduose. Bandymų iki jo, aišku buvo, bet jo beveik pusė darbų skirtos tik
batalijoms ir praktiškai nesutinkamos herojiškos scenos skirtos įsiteikti vienam ar kitam didikui. Kartu jis žymus ir tuo, kad tapė marodierius, plėšikus, karių ir samdinių
savivaliavimus. Ir pakankamai realistiškai. Gana drąsi ir reta tema.
|
Mūšis kopose |
Truputį
apie jį patį:
Gimė
Antverpene (dabartinė Belgija, tuo metu Flandrijos grafystė) 1573-01-22 ir mirė
1647-03-19.
Pradžioje
mokėsi pas Adamą Nortą (1562 - 1641). Tai buvo garsus to meto mokytojas. Pavyzdžiui, vienas iš jo garsiausių
mokinių buvo Petras Paulius Rubensas (Pieter Paul Rubens, 1577-1640). Sebastianas nuo 1600 metų tęsė mokslus Romoje.
Sebastianą
vertino ne tik Rubensas, bet jis buvo ir kitų dailinkų darbų bendrautorius arba
dirbo kartu su jais. Atskirai, matyt, reikėtų paminėti Janą Breigelį Vyresnįjį (Jan
Bruegel, 1568-1620 m.) nes jo darbuose labai jaučiama Jano įtaka (ne tik
dirbo kartu, bet buvo ir kelių paveikslų bendrautorius). Be abejo turėjo ir
savo mokinių.
Tačiau, kaip ir
daugelis to meto dailininkų, užsiiminėjo ne vien tapyba. Taip pat rašė
eilėraščius, komedijas, tragikomedijas. Buvo Antverpeno dailininkų Švento Luko
gildijos dekanu. O taip pat ir
|
Rubensas. Janas Breigelis su šeima |
Antverpeno milicijos kapitonu (nepainioti su
išsigimusia "savoko" milicijos sąvoka – tais ir vėlesniais laikais, milicija tai
garbingas karinis vienetas formuojamas iš laisvųjų miestiečių ir/ar apylinkės gyventojų (prievolininkų),
kurių tikslas buvo miesto ar regiono gynyba. Kitaip tariant šauktiniai, kurie
šaukiami ne tik pratyboms, bet ir pavojaus atveju. Prie reguliariosios
kariuomenės junginių dažnai vykdydavo pagalbines funkcijas. Milicijų formavimas
leisdavo nešvaistyti reguliariųjų dalinių pajėgų miestų ar net tvirtovių
įguloms) Kaip tik pastaroji jo
pareigybė jam, skirtingai nuo kitų dailininkų, leido pakankamai realiai,
profesionaliai pateikti sceną – jam įspūdžio sustiprinimui jau neprireikė visokių
alegorijų ar simbolių technikos. Beje, tuo metu vyko ir Trisdešimtmetis karas,
tad milicijos kapitonas turėjo darbo... Vien todėl puikiausiai galima
pasitikėti jo kūriniais, bandant įsivaizduoti to meto ginkluotę, karius ir
civilius. Be abejo tapytas paveikslas ne dokumentinė fotografija, tačiau jo
darbai vieni iš artimiausių realybei.
Jeigu ką
smulkiau sudomino jo tapyba, veikalų anglų kalboje (tiems kas skaito tik lietuviškai
ir “kvadratinėmis raidėmis” informacija kažkodėl bus ganėtinai ribota) yra
pakankamai daug. Ganėtinai išsamiai yra netgi čia: https://en.wikipedia.org/wiki/Sebastiaen_Vrancx
Na, o aš
kviečiu mestelti akį į keletą batalinių ir plėšikavimo scenų.
|
Bėgliai (nuo karo) |
|
Pasala |
|
Plėšikų pasala |
|
Vomelgemo (Wommelgem) apiplėšimas |
|
Kariai užpuola keliauninkus |
|
Gurguolės apiplėšimas |
|
Kariai siautėja po fermą |
|
Fermos užpuolimas |
|
Vomelgemo (Wommelgem) apiplėšimo paveikslo padidinta dalis |
|
Po mūšio |
|
Po mūšio |
|
The Battle of Lekkerbeetje at Vught |
|
The Battle of Lekkerbeetje at Vught |
|
Battle of the Forty |
|
Kavalerijos susidūrimas |
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą