Dar kai rašiau apie
revolverius, minėjau apie Džeimso Puklės revolverį-kulkosvaidį (James
Puckle, 1667–1724, London), tad, žodžiu, šiek tiek egzotikos... Egzotikos,
kurią labai mėgsta alternatyvios ar paralelinės istorijos fantastai...
Priimta manyti, kad
kulkosvaidžiai, tai XIX a. pabaigos tvariniai. Realiai gerokai anksčiau.
Pavyzdžiui James Puckle (1667–1724) jau 1718 metais užpatentavo savo
greitošaudį kulkosvaidį skirtą Britų laivynui. Tik tiek, kad šiuo atveju nereikėtų naudoti dabartinės žodžio "kulkosvaidžio" sampratos taip, kaip jis apibrėžiamas apibūdinant šiuolaikinę ginkluotę. Pagal anuos laikus, tai yra greitašaudė šaudyklė. Jo niša yra kažkur tarp muškietos ir mažakalibrės patrankos: jau ne muškieta, bet dar ir ne pabūklas.
Pagal to meto ir net vėlesnes
realijas - tai labai vykęs ginklas: kokybė aukštumoje. Atlikimas - iš ties
nepriekaištingas. Bet kodėl nepriimtas į karinį laivyną? Sunku dabar pasakyti
itin tiksliai, bet versijų yra keletas.
Populiariausia: kad šio Puklės kulkosvaidžio pertaisymas nė kiek nebuvo
greitesnis, nei jei šaudytų kareivėlis iškart iš kelių titnaginių šautuvų (šio
kulkosvaidžio aptarnavimas nuo 3 žmonių) ar pliektelėjus į priešo abordažinę
komandą iš mažakalibrės patrankos karteče,
šrapneliu, grape, knipeliais (ypač aktualu tuometiniame laivyne) ar kokiu panašiu tų laikų artilerijos užtaisu... Žodžiu, nors realiai jis šaudė ganėtinai greitai (pagal tuos laikus) ir jo pertaisymas, taip pat buvo pakankamai greitas (vėlgi, pagal tuos laikus), bet žala santykinai saikinga... kitaip tariant, siūloma greitošauda nedavė kritinės persvaros prieš priešininką, o jo gamyba, priežiūra bei eksploatavimo galimybių kaštai, lyginant su alternatyviais ir jau esamais variantais - buvo gerokai brangesni...
Grape |
šrapneliu, grape, knipeliais (ypač aktualu tuometiniame laivyne) ar kokiu panašiu tų laikų artilerijos užtaisu... Žodžiu, nors realiai jis šaudė ganėtinai greitai (pagal tuos laikus) ir jo pertaisymas, taip pat buvo pakankamai greitas (vėlgi, pagal tuos laikus), bet žala santykinai saikinga... kitaip tariant, siūloma greitošauda nedavė kritinės persvaros prieš priešininką, o jo gamyba, priežiūra bei eksploatavimo galimybių kaštai, lyginant su alternatyviais ir jau esamais variantais - buvo gerokai brangesni...
Na,
yra ir kita, entuziastų, versija: šis ginklas pagal savo ergonomiką ir
atlikimą peršoko per 200, jei ne visus 250 metų, tai yra, jis tam laikmečiui
buvo pernelyg asketiškai negražus... Jį net sunku įsivaizduoti laivo denyje
tarp krūvos blizgučių, raižinių ir kitų paradinių dalykėlių... Kchmmm. neverta
juoktis iš šios teorijos - šis faktorius konservatyviems admirolams iš ties
galėjo būti pakankamai svarbus...
Beje,
buvo dviejų tipų sviediniai (kulkos) - apvalios ir kubo formos - apvalios, kaip
humaniškesnės, prieš tikėjimo brolius krikščionis, o kubo formos - prieš
nekrikštus... pavyzdžiui tuometinius turkus/osmanus...
Apie technines detales nerašau, nes duotame jutubo filmuke jį visai neblogai pristato...
Tačiau paskelbus šią apžvalgą bloge, vis tik atsirado keletas įdomesnių techninių klausimų, tad kad jie nedingtų, įdedu dialogą čionai. Gal kam bus įdomu plačiau:
1. Kl.: Kokia greitošauda:
Atsak.: Praktiškai skiltuvo darbas ir parako degimo greitis: skiltuvo atlaužimas, persukimas, parako lentynėlės atidarymas, skiltuvo nuleidimas... Keičiant būgną, tuo pačiu - vamzdžio valymas. Tad pertaisymas šiek tiek greitesnis nei patrankos, kadangi užtaisai jau paruošti iš anksto. Žodžiu, pagal skirtingus šaltinius, nuo 6 iki 10 šūvių per minutę, kai tuo tarpu vienas itin miklus ir gerai treniruotas šaulys per minutę padarydavo 4... Bet vėlgi, jei kavalerijos ataka - 1 šūvis, o maksimumas - 2 (su klaustuku). Abordažo metu - susiėjus bortais - analogiškai. Tad prieš kavaleriją ir ši šaudyklė buvo per lėta, juolab šoviniai ne granatos, ne sprogstamieji, ne šrapnelis. Vienas kuopos ar bataliono falkoneto šūvis karteče arba jei laive tai giriomis, padarydavo gerokai daugiau žalos... O mobilumu šis "kulkosvaidis", bent jau bandymų etape - nepasižymėjo (buvo skirtas laivo deniui, todėl ant trikojo, o no kokio lafeto)... Žodžiu, nors jis ir įspūdingas, bet jo pranašumai, prieš tuometinį falkonetą - ne tokie jau ženklūs, o pats prietaisas gerokai brangesnis.
2. Kl.: O vienas punktas nepraleistas? Kažkas viršuje turi užsidegti ir perduoti ugnį į užtaiso kamerą. Iš anksto parako neužpilsi juk.
Atsak.: Tame ir reikalas, kad galima iš anksto, jau kaip ir kituose tuometiniuose revolveriuose. Jau buvo aklini "stalčiukai": paraką buvo galima užpilti iš anksto. Jis atsidaro, užsipildo paraku, lentynėlė užsistumia ir aptepama vašku arba taukais, kad nepakliūtų drėgmė. Beje, kaip ir pats būgne suformuotas "šovinys". Na, arba paprastuoju būdu - kiekvieną kartą įberiant šviežio... O skiltuvas kaip skiltuvas... Kaip muškietos...
Tik, ten buvo ne standartinis, mums
dabar įprastas nuleistukas., o skiltuvas, kuris
stovėjo ant spyruoklės - reikėjo per jį trinktelti. Stovint už ginklo, paspausti ne patogu, o vat
stuktelėti kumščiu - taip. vienas persuka būgną, kitas atveria
"lentynėlę" (ar priberia parako) ir trinkteli...
P.S. Galima sutikti teiginius, kad
tai buvo granatsvaidis ar jo prototipas, bet turiu nuvilti - tai ne joks ne
granatsvaidis - jam nebuvo numatyti jokie sprogstamieji ar padegamieji, ar dar
kokie nors tokio tipo sviediniai, kuriuos būtų galima priskirti granatoms. Ko
gero jį taip vadina dėl tam tikro, siluetinio, panašumo į dabartinius
granatsvaidžius... Arba dėl to, kad pats išradėjas užsiminė, kad būtų galima
šaudyti ir granatomis (patente įrašas "Grenade Shells"), bet ką jis
turėjo galvoje - sunku pasakyti, nes tokio sviedinio šiam ginklui nebuvo
sukonstruota. Kur kas teisingesnis pavadinimas būtų greitašaudė mažoji patranka
(patrankėlė?), greitošaudė mažoji patranka (patrankėlė?), bet tik ne
granatsvaidis.
_________________
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą