Tai paprastas vienarankis kryžiuočio kalavijas.
Jo likimas labai primena "Žalgirio kalavijus" - išplaukė šis - gal kada išplauks ir anie...
Taigi. Tai pats paprasčiausias tipiškas kryžiuočio kalavijas.
Nukaldintas Vokietijoje arba dabartinėje Italijoje.
Vienrankis, ilgis 102 cm.
Kuo ypatingas? Ogi tuo, kad beveik iki mūsų dienų išliko neprkaldintas, nerestauruotas, originalus, Net rankena ir medis ant rankenos. Negana to, galima įžiūrėti net tą specifinį plieno "mėlį" - nereikia šveisti. Tokių radinių, išlikusių egzempliorių - pasaulyje labai mažai.
Ant jo yra ir užrašas "'Abu'l Nasr Sheikh" ir kitoj pusėj: "'Al-Ma[lik] al-Mu'ayyad habs ...... sana ....". Panašu, kad tarp 1412-1421 metų buvo padovanotas al-Mu’ayyad Sayf al-Din Sayf al-Din šeichui mameliukų valdovui Egipte. Tegu nestebina tokia dovana - Vakarų Europoje kaldinti kalavijai labai aukštai buvo vertinami rytuose. Rytuose tokios kokybės kalavijai, veikiau buvo reta išimtis, nei taisyklė... Bet ne apie tai.
Taigi, šalia kryžmos galima įžiūrėti ir graviruotą ženkliuką - tai Aleksandrijos arsenalo žymė - 14 a. pabaiga.
Petras I |
Manoma, kad šis kalavijas galėjo atitekti mameliukams, kai šie prie Aleksandrijos iškaršė kailį Kipro karaliui Petrui I Lusignaniečiui 1365 m. (Peter I of Cyprus arba Pierre I de Lusignan (1328-1369).
Aleksandrijos arsenale šis kalavijas ir gulėjo kelis šimtus metų, kol dr. Bašvordas Dinas 1920 metais jo nenupirko (dr. Bashford Dean, the first curator of Arms and Armour department of the Metropolitan Museum).
Muziejuje jis išgulėjo iki 1980 metų ir buvo išstatytas į aukcioną (už kiek pardavė nežinau).
P.S. Tarp kitko apie patį Petrą Pirmąjį, kuris minimas tekste. Įdomu tai, kad 1365 metų kryžiaus žygiui paminėti Kuko salose (ne, tai ne klaida) buvo išleista 5 dolerių moneta "Paskutinis kryžiuotis" - jo vertė apie 90 eurų. Monetos aprašyme už pagrindą paimta istorija, kad Kipro karalius Petras I su savo kryžiuočiais 3 paras plėšė Aleksandriją, o kai pasirodė mameliukai, jo baronai visiškai nematė reikalo jam padėti - jie norėjo išaugoti savo naujai įsigytus turtus - juolab nuo pat pradžių kryžiaus žygio potekstė buvo ne tiek religinė, kiek ekonominė (viliojo jis ten juos aukso kalnais).
Tad baronai su savo turtais susėdo į savo laivus, o karalius giliai nuliūdęs ir, matyt, vienintelis religingas asmuo, paskutinis paliko miestą... Tad monarchai jį ėmė vadinti vieninteliu kryžiuočiu (šiame žygyje, aišku), kai kur jam prikibo "paskutinio kryžiuočio" pravardė (aišku, to žygio rėmuose - vėliau kažkiek samprata keitėsi).
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą