Sandby
Borgas... Elando sala
Mistika
ten, kur trūksta faktų...
Pasakos
ten, kur žmonės geba kurti...
Vienas iš įdomesnių ir
paslaptingų archeologinių radinių ar archeologinių darbų Baltijoje. Labai
įdomiai rašo apie jį viename iš internetinių svetainių, iš kurio nuorodas
mėgsta duoti „internautai“. Negaliu nepacituoti, taip sakant - vietoj įžangos:
„Maždaug prie 1500 metų viename žiedo
formos forte buvo išžudyti mažiausiai 26 vyrai ir moterys. Jie buvo užklupti
taip netikėtai, kad net nespėjo pamatyti savo užpuolikų, o po žudynių jų kūnai
buvo palikti supūti Švedijai priklausančioje Elando saloje Baltijos jūroje...“
O dabar rimtai. Visų pirma,
archeologiniai kasinėjimai dar toli-gražu, nebaigti. Antra, iki šiol nebuvo
rasta moterų skeletų, bet tai nereiškia, kad jų ten nebuvo. Užtat rasta 60-tmečio
vyro skeletas pusiau užkritęs ant ugniakuro ir savimi, savo kūnu, bandydamas
nuo žūties pridengti apie dviejų metų vaiką... Kaip suprantame – beviltiškai.
Tad apie jokį mistinį antpuolį negali būti nė kalbos. Pasalūniškas antpuolis –
kas spėjo pamatyi priešą, kas nespėjo, o kai kas kažką ir bandė ginti...
Ką pavyko sužinoti? Kol kas labai
nedaug. Atidengta tik 5-7 procentai visos vietovės. Turint galvoje, jog tai 5000 m2
plotas – mažai ir tuo pačiu daug. Jau dabar galima pasakyti, jog tai veikiau
buvo kažkokia įtvirtinta karo stovykla. Ovalinis perimetras apie 95 metrus
ilgio ir 65 metrų pločio su 54 statiniais. Sienos 2-3 metrų aukščio. Joms
naudotas vietinis kalkakmenis, kuris buvo užpildomas žvyru ir žvirgždu. Tokio
tipo V-VI a. fortai dabartinės Švedijos teritorijoje nėra retenybė – šiuo metu
žinoma 15 tokio tipo įtvirtinimų.
Matomai neverta kol kas
spėlioti kas kaip ir dėl ko, nes atkasti tik trys namai ir 26 skeletai iš kurių 3 vaikiški - nuo 2 iki
12 metų. Beje, viename iš namų buvo susigrūdę net 9 nelaimėliai. Dauguma smūgių
suduota iš nugaros arba iš viršaus žemyn – tipiški pasalūniški smūgiai.
Na ir kiti radiniai... Bronziniai
ir žalvariniai dirbiniai. Taip pat rasta aukso... moteriški žiedai, papuošalai,
kurie pritinka to laikotarpio didikams ir gali būti datuojami apie 450-510
metus, sidabro ir aukso dekoracijos... net paauksuotos kalavijų buoželės... ir monetos,
kurios priklausė Valentianui III – apie 480-tuosius. Šiomis monetomis Vakarų Roma
dažnai atsiskaitydavo su samdiniais barbarais. Tik tiek, kad ji su skylute –
galėjo būti nešiojama ant virvelės ir nulėkė žemėn per žudynes... Kaip ten
bebūtų, jau kasinėjimų pradžioje ji labai palengvino laikotarpio nustatymą.
Beje, rastas ir net kovinės šarvamušės strėlės antgalis.
Aišku, kad Vakarų Romos imperijos
ribos šios salos nesiekė, bet jau kuria tam tikro forposto ar prekybinio posto
viziją. Panašu, kad vis tik, čia gyveno svetimšaliai arba vietiniai, kurie daug
keliavo. Netgi rastas svogūnas, kuris šiame regione dar tais laikais nebuvo
auginamas (taip-taip!), o tai, vėlgi, sveria svarstykles ton pusėn, būgtai čia
buvo įsikūrę Vakarų Romos piliečiai ar su ja glaudžiai susiję žmonės... Viena
iš versijų tokia ir yra, kad vietiniai atėjūnuose įžiūrėjo grėsmę, atviroje
kovoje buvo per silpni ir pasitaikius progai, prasmukę į tvirtovę visus išžudė.
Kita versija, kad vis tik, tai buvo apiplėšimas. O tai ką rado, tai tik
kruopelytės to, kas realiai čia buvo saugoma...
 |
| Radinių (lobių) vietos nuo 2010 iki 2017 metų |
Taigi, Sandby Borgas (Sanby Borg) Elando
saloje (Kalmar län, Öland), kuri priklauso Švedijai. Šioje vietoje 2010 metais
vietiniai gyventojai atkreipė dėmesį, kad juodieji archeologai suaktyvėjo
vienoje iš jų salos vietovių, kuri dėl nežinomų ir legendose neišlikusių
priežasčių buvo laikoma negera, prakeikta ar kažkaip taip. Toje vietoje niekada
nebuvo statoma, kuriamasi. Čia net vengdavo ganyti gyvulius. Kodėl? Niekas dorai
paaiškinti negali. Bet kaip ten bebūtų, buvo iškviesta policija. Suimti nieko
nepavyko, bet po jų jau pasirodė mokslininkai ir, aišku, taip pat su metalo
detektoriais. Tais metais, bandant apsaugoti vietovę nuo juodųjų archeologų,
štai taip, beveik paviršiuje, prie menamai centrinio įėjimo į įtvirtintą gyvenvietę
(tiesiog paprastumo dėlei, vadinkime ją fortu, nes ji turi visus laikinos tvirtovės
požymius) buvo rasti net penki „lobiai“. Kartu rasti skeletai visiškai žemės
paviršiuje – retas atvejis – iki 25-30 cm gylyje(!), kai iškasenų senumas
siekia apie 1500 metų (V amžius). Paaiškinti galima tik tuo, kad šiose vietovėse
nebuvo jokios ženklesnės veiklos. Taigi,
kasinėjimai, kaip ir visuomet ar dažniausiai dėl finansavimo - gerokai
užstrigo. Pajungus žiniasklaidą ir surinkus šiek tiek lėšų, juos iš esmės
pavyko pradėti tik 2014 metais, o intensyvūs kasinėjimai vyko 2015-2017 metais
(ir, be abejo - dabar). Nuo 2016 metų kasinėjimo projektą ėmė globoti ir
finansuoti „Bank of Sweden Tercentenary
Foundation”.
Ką pavyko sužinoti? Kol kas labai
nedaug. Atidengta tik 5-7 procentai visos vietovės. Turint galvoje, jog tai 5000 m2
plotas – mažai ir tuo pačiu daug. Jau dabar galima pasakyti, jog tai veikiau
buvo kažkokia įtvirtinta karo stovykla. Ovalinis perimetras apie 95 metrus
ilgio ir 65 metrų pločio su 54 statiniais. Sienos 2-3 metrų aukščio. Joms
naudotas vietinis kalkakmenis, kuris buvo užpildomas žvyru ir žvirgždu. Tokio
tipo V-VI a. fortai dabartinės Švedijos teritorijoje nėra retenybė – šiuo metu
žinoma 15 tokio tipo įtvirtinimų.  |
| Smalsuoliai, berods 2014 m. |
Kame visas paslaptingumas? Ko gero
tame, kad gyventojus iš ties užpuolė netikėtai. Tai veikiau buvo skerdynės, per
kurias buvo išžudyta visa kas gyva. Forto gyventojai buvo apimti panikos ir
nesugebėjo duoti rimto atkirčio. Panašu, kad užpuolikai nerinko jokių trofėjų (arba išnešė tiek, kad tai ką rado - tik kruopelytės),
nepasigailėjo nei žmonių, nei gyvulių. Kai kurios žmogžudystės turi ritualinių
požymių – nukirstos galvos, tarp dantų įbrukti avių dantys. Namai sudeginti ir
vietovė/fortas palikta likimo valiai. Panašu, kad niekas tenai ir nebegrįžo. Įdomu tai, kad kol kas rasti skeletai tik
vyrų ir vaikų – moterų tarp jų nėra.
Ir dar viena forto savybė – fortas skirtingai
nuo kitų žinomų - labai arti jūros kranto. Beje, turėjo net trejus vartus. Preliminariai paskaičiavus, šie įtvirtinimai galėjo
talpinti apie 200 žmonių. Tik, aišku, tai nereiškia, kad tą lemtingą dieną ar
naktį,jis buvo sausakimšas.
Matomai neverta kol kas
spėlioti kas kaip ir dėl ko, nes atkasti tik trys namai ir 26 skeletai iš kurių 3 vaikiški - nuo 2 iki
12 metų. Beje, viename iš namų buvo susigrūdę net 9 nelaimėliai. Dauguma smūgių
suduota iš nugaros arba iš viršaus žemyn – tipiški pasalūniški smūgiai.
Na ir kiti radiniai... Bronziniai
ir žalvariniai dirbiniai. Taip pat rasta aukso... moteriški žiedai, papuošalai,
kurie pritinka to laikotarpio didikams ir gali būti datuojami apie 450-510
metus, sidabro ir aukso dekoracijos... net paauksuotos kalavijų buoželės... ir monetos,
kurios priklausė Valentianui III – apie 480-tuosius. Šiomis monetomis Vakarų Roma
dažnai atsiskaitydavo su samdiniais barbarais. Tik tiek, kad ji su skylute –
galėjo būti nešiojama ant virvelės ir nulėkė žemėn per žudynes... Kaip ten
bebūtų, jau kasinėjimų pradžioje ji labai palengvino laikotarpio nustatymą.
Beje, rastas ir net kovinės šarvamušės strėlės antgalis. |
| Svogūnas |
Aišku, kad Vakarų Romos imperijos
ribos šios salos nesiekė, bet jau kuria tam tikro forposto ar prekybinio posto
viziją. Panašu, kad vis tik, čia gyveno svetimšaliai arba vietiniai, kurie daug
keliavo. Netgi rastas svogūnas, kuris šiame regione dar tais laikais nebuvo
auginamas (taip-taip!), o tai, vėlgi, sveria svarstykles ton pusėn, būgtai čia
buvo įsikūrę Vakarų Romos piliečiai ar su ja glaudžiai susiję žmonės... Viena
iš versijų tokia ir yra, kad vietiniai atėjūnuose įžiūrėjo grėsmę, atviroje
kovoje buvo per silpni ir pasitaikius progai, prasmukę į tvirtovę visus išžudė.
Kita versija, kad vis tik, tai buvo apiplėšimas. O tai ką rado, tai tik
kruopelytės to, kas realiai čia buvo saugoma... |
| Rekonstrukcija |
Bet neverta spėlioti – laukia dar
daug atradimų... kurie galbūt net labiau nustebins, nei tūkstančiai
mistifikuotų prisigalvojimų...
Na ir pabaigai: vedantieji
archeologai dr. Helena Victor ir dr. Ludvig Papmehl-Dufay iš Kalmaro regioninio
muziejaus (Kalmar County museum – beje įdomius ir “gyvas” puslapis – verta palandžioti).
 |
| dr. Helena Victor |
 |
| 2017 m. kasinėjimų dalyviai |
P.S. Buvo toks klausimas: "Rašo, kad, forte 54 statiniai nors atkasė tik 3, kaip nustatė likusius?".
Taigi. Archeologija, šiais laikais, tai ne vien tik biblioteka, kastuvas, mentelė ir šepetėlis. Esant geram finansavimui, egzistuoja platus metodų spektras. Šiuo atveju, buvo įmanoma pritaikyti elektromagnetinį georadarą ir aeronuotraukas. Taip pat, be abejo, buvo ir šurfai... Jeigu kam įdomu, tai 2014 geotyrimų rezultatai čia (yra keletas įdomesnių smulkmenų, kurios nepaminėtos apžvalgoje).
O štai čia aeronuotrauka (galima net pačiam bandyt suskaičiuot...):
Taigi. Archeologija, šiais laikais, tai ne vien tik biblioteka, kastuvas, mentelė ir šepetėlis. Esant geram finansavimui, egzistuoja platus metodų spektras. Šiuo atveju, buvo įmanoma pritaikyti elektromagnetinį georadarą ir aeronuotraukas. Taip pat, be abejo, buvo ir šurfai... Jeigu kam įdomu, tai 2014 geotyrimų rezultatai čia (yra keletas įdomesnių smulkmenų, kurios nepaminėtos apžvalgoje).
O štai čia aeronuotrauka (galima net pačiam bandyt suskaičiuot...):
.jpg)
