Sagtis-pistoletas

 

Tikriausiai ne vieną, kas matė „Nuo sutemų iki aušros“ (From Dusk till Dawn, 1996 m.) prajuokino scena su ant klyno pritaisytu revolveriu?

 

 

Bet idėja visai ne nauja... Apie sporane (škotiško vyriško kostiumo prie diržo segamas krepšys) įtaisytąpaslėptą pistoletą, prototipą Valteriui Skoto „Rob Rojui“ sporanui, kuris teoriškai turėjo pasitarnauti, kadaise buvau rašęs. Buvo variantų ir XIX a., bet paslaptingiausias  ir dar vienas net įdomesnis variantas - tai Luiso Markuso (Louis Marquis – deja, bet informacijos apie patį konstruktorių neturiu) sukonstruota diržo sagtis-pistoletas.

 

Pasak legendos, Luisui Markusui Pirmojo pasaulinio karo (1914-1918 m) metu (1915 m.?) patekus į nelaisvę, jam ten gimė idėja apie karininkams skirtą slaptą ginklą, kuris ekstra atvejais galimai padėtų išsikapstyti iš keblios padėties. Taip ir gimė idėja apie ginklą diržo sagtyje... 

 

 Nors sagtis ir buvo didesnė, ir masyvesnė, siūdinti specialaus diržo nebuvo planuota - turėjo būti naudojamas standartiškas karininko diržas

Jau taikos metu, būdamas civiliu inžinieriumi, ketvirtajame dešimtmetyje savo idėją realizavo ir jam pavyko į diržo sagtį įtaisyti keturvamzdį pistoletuką (patentas (1935?) 1938 m.). Daugiau-mažiau jį patobulinęs savo idėją 1942 m. pasiūlė Reichui ir gavo asmeninę audienciją pas reichsfiurerį Himlerį, kuris uždega šviesą pirmajai bandomajai tokių „sagtelių“ partijai skirtai SS - „SS-Waffenakademie Koppelschloßpistole“ – pažodžiui – „ SS ginkluotų pajėgų akademijos sagtis-pistoletas (pistoletsagtė)“

 

Taigi, bandomoji versija buvo išleista 1944 m., bet tuo viskas iš baigėsi – nei šnipai, nei diversantai ar šiaip karininkai – juo nespėjo pasinaudoti. Bent jau tokių duomenų nėra. O partija buvo mažutė – berods tik dvylika vienetų (kai kur teigiam, kad tik penki), tačiau dviejų modifikaciją: dvivamzdis 7,65 mm ir keturvamzdis 5,6 mm (0,22 cal.). Dydis 110 x 55 x 43 mm... ir dar jų pačių buvo bent po kelias versijas. Tai dar nebuvo serijinė štampuotė (į gamybą taip ir nebuvo paleisti), o smulkios variacijos turėtų liudyti, kad jie buvo tobulinami.

 

Žodžiu, truktelėjus fiksatorių, sagtis pasikelia ir iššauna - arba buvo galimybė šaudyti iš kiekvieno vamzdžio atskirai. Idėja buvo tokia, kad juos išduoti spec. agentams, kaip paskutinio argumento (išgyvenimo) – paskutinio šanso - ginklą. 

 

Pačią schemą matote paveikslėliuose – ji iš nūdienos požiūrio ne tokia jau ir sudėtinga. 

 

Na ir pabaigai – kaip minėjau - originalių „SS WAKS“ buvo pagaminta 12-lika prototipų, na, o 1950-60 m. tokių „sagtelių“ kopijų buvo išleista ir daugiau... Tai čia viena iš versijų ir viskas skendi migloje – kai kur teigiama, kad vis tik, jų buvo pagaminta apie 200 vienetų, bet neatradus praktinio pritaikymo, jie buvo sunaikinti... Na, o Luiso Markuso našlė teigė, kad jai žinomi tik penki prototipiniai egzemplioriai...  O pasak "wiki", tai 15-lika, kurie buvo išdalinti Hitlerio asmens sargybai. Žodžiu – tiesa kažkur anapus...

 

P.S. Na, o sprendžiant iš „Nuo sutemų iki aušros“ situacinės versijos, turint tokią sagtį-pistoletą, belieka tik pasirūpinti šventintom sidabrinėm kulkom  😆

 

 ___________

Na ir porelė labai abejotinų, kad buvo leisti 1944-1945 m...