2016/12/08

Artilerija... trys užmirštos pamokos...




Be jokių abejonių, užmirštų „artilerijos“ pamokų buvo toli gražu - ne viena. Tačiau noriu pateikti šias tris XV-XVI a. sandūros istorijas, kurios savo laiku buvo padariusios gilų įspūdį amžininkams, bet su laiku jų neliko nei istorijos vadovėliuose, nei atsiminimuose ir, matomai, žinomos tik istorijos įdomybių ieškotojams.

Taigi. Chronologine tvarka.

1. Gediminaičių dinastijos atstovas, Lenkijos karalius Jonas Albrechtas (LDK kunigaikštis tuo metu buvo jobrolis Aleksandras) 1492 metų vasarą sugalvojo karo žygį į Moldaviją prieš karalių Stefaną III Didįjį (rumun.: Ştefan cel Mare şi Sfânt, 1429-1504 m.). Pretekstas buvo gana paprastas – kerštas už Bratislavos sudeginimą ir grąžinti Moldaviją į Lenkijos globą, o realiai tai buvo žygis už Padnestrovės kontrolę ir Lenkų-Turkų karo tąsa. Lietuvos Didžioji kunigaikštystė šiame žygyje nedalyvavo dėl keletos politinių priežasčių.

Kitą vertus, yra versija, kad Lenkijos karalius ir Moldavijos karalius, kaip sąjungininkai, turėjo žygiuoti prieš turkus, bet tarp jų įvyko konfliktas ir Albrechtas staigiai pakeičia kryptį ir apgula Sučavą. Bet visas tuometines intrigas palikime šone. Tegu dėl jų ginčijasi moldavai, lenkai ir rumunai...

Taigi, į minėtą žygį Lenkijos karalius pasiėmė apie 200 pabūklų. Tame tarpe, tarp jų buvo ir dvi bombardos. Pagal tuos laikus, tai buvo neįtikėtino dydžio ir svorio pabūklai. Jas taip ir vadino: „nenusakomo“ arba „neįtikėtino“ dydžio bombardos. Pagal liudijimus, tai vienai iš jų temti-vežti reikėjo 50 arklių (gaila, kad neišliko kokios veislės arkliai jas tempė), o kitai 40 arklių. Žodžiu, jų sviedžiami sviediniai buvo skaičiuojami šimtais svarų.

Bet deja, Sučavo tvirtovės apgultis pasibaigė nesėkme. Netgi tragedija. Moldavijos karalius gavo iš Vengrų karaliaus pagalbą, apsupo Lenkijos kariauną ir privertė ją grįžti tuo pačiu keliu, kuriuo ji ir atėjo (stengėsi, kad grįžtanti kariauna nenuniokotų kitų regionų), tačiau karštakošis Lenkų karalius nusprendė nesilaikyti susitikimo ir išsukti iš kelio... Viskas baigėsi  mūšiu Kozminskio girioje/miške. Moldavai surengė pasalą ir Lenkijos kariuomenė buvo sumušta, o Lenkijos karalius vos spėjo pasislėpti ir išvengti nelaisvės. Vis pabūklai buvo prarasti, kaip žuvo ir didesnė dalis Lenkijos kariuomenės.

Taigi. Tuomet artilerija lenkams nepadėjo. Nei apgultyje, nei lauko mūšiuose. Tačiau įdomu tai, kad Vakarų ir Centrinėje Europoje, Sučavo apgultyje paskutinį kartą buvo naudojamos iš metalinių juostų suvirintos/nukaltos bombardos.

2. Antrasis Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės ir Maskvos kunigaikštystės karas (1500-1503 m.).

Lietuva.

Lietuvai tai buvo ištisa  karo nesėkmių virtinė. Jau pačio karo pradžioje, kai Kunigaikštystė turėjo ir pakankamai stiprią kariuomenę ir net savo neblogą pabūklų parką, Konstantino Ostrogiškio vadovaujama kariuomenė dėl kariuomenės vadų nesusikalbėjimo patiria milžinišką ir triuškinamą pralaimėjimą. Maskvos raiteliai įvykdė ganėtinai sudėtingą manevrą ir sumušė LDK pajėgas. Išsigelbėti suspėjo ganėtinai nedaug karių, pats Ostrogiškis patenka į nelaisvę, o visos patrankos (tikslus kaičius nežinomas) atiteko priešui. Tačiau, manoma, kad skirtingai nuo Livoniečių, šios LDK patrankos buvo ganėtinai morališkai ir fiziškai pasenusios ir menkai tiko karo lauko mūšiui – tai yra, su senoviniais griozdiškais lafetais neturėjo manevro laisvės.

Taip, po šio mūšio pasitikėjimas pabūklais ir kitais šaunamaisiais ginklais buvo sudrebintas. Yra išlikę liudijimai, kad 1502 metai žygio į Maskvą metu, LDK teturėjo vieną pagrindinį pabūklų vadą (pixidarius regius) ir tik 12 pabūklų meistrų (dar, remiantis šaltiniais, galima naudoti terminą magistrų – magistri pixidarii). Sprendžiant iš pavardžių, tai turėjo būti vokiečiai iš Prūsijos arba  Livonijos. Kai kas mano, kad pagal meistrų kiekį galima skaičiuoti ir pabūklų kiekį, tačiau tai būtų šiokia tokia klaida – vienas meistras/magistras, galėjo vadovauti net iki 5 pabūklų baterijai.


Žodžiu, LDK pasitikėjimas pabūklais atgimė tik po Oršos mūšio (1514 m. rugsėjo 8 d.), kai tas pats Ostrogiškis sėkmingai išnaudojo lauko patrankų galimybes, o toliau dėka Radvilos – parakinių ginklų entuziasto – po Biržų arsenalo įkūrimo, LDK pabūklų meistrai galėjo lygiuotis į geriausius to meto Olandijos meistrus. Netgi atskirais liudijimais, jie juos ir pranoko.

Livonija.


Labai įdomus Livonijos vaidmuo šiame kare. Ir ganėtinai neblogas jų pabūklininkų ir kariaunos profesionalumo pavyzdys.



Žodžiu, Livonija šio karo metu, 1501 m., sumąstė išplėsti savo valdas ir patraukia link Pskovo. Juos, prie Siricos upės, netoli Izborsko, pasitiko maskuoliai. Livoniečiams pavyko užimti neblogas pozicijas ir dėka darnių lauko patrankų salvių, pasisekė išvaikyti  skaitlingesnius nedarnius priešų pulkus. Negana to, pagal liudijimus, jie sugebėjo ne tik atsimušti nuo atakų, bet ir juos rimtai apšaudyti šiems atsitraukiant/bėgant. Pasirodo, priešas taip pat turėjo pabūklus. Matomai rusėnai turėjo ganėtinai senoviškas patrankėles, kurios nieko negalėjo padaryti puikią poziciją užėmusiems livoniečiams.



Paskatinti sėkmės livoniečiai apgulą Izborską ir Pskovą. Tačiau jų pakankamai
lengvos patrankos sienų neišgriauna ir jiems, sužinojus, kad į Pskovą atskuba ganėtinai didelė pagalba iš Maskvos, tenka atsitraukti. Bet pabėgti nespėja: prie Smolino ežero įvyksta mūšis. Tačiau livoniečiai vėl puikiai išnaudoja landšaftą, užima puikias pozicijas ir tiesiog žaisdami atmuša visas maskuolių atakas.
Manoma, kad šių atakų nesėkmės buvo dėl ganėtinai sėkmingai išstatytų pabūklų, kurie neleido Maskvos kariaunai suderinti savo veiksmų.


Šie du livoniečių laimėti mūšiai tuo metu tapo klasikiniu pavyzdžiu, kaip gerokai mažesnės pajėgos, tinkamai išnaudojusios landšaftą, pėstininkus ir artileriją, gali sukulti gerokai skaitlingesnį priešą. Praktiškai jie tuo metu uždėjo tašką ant visokiausių riteriškų niekalų ir įrodė, kad pakankamai gerai ginkluoti ir mažiau skaitlingi profesionalai yra kur kas didesnė jėga už gerokai skaitlingesnius bajoriškuosius šauktinius. Praktiškai uždėjo tašką ginčams dėl lauko artilerijos naudingumo. Bet tai Centrinėje Europoje, buvo tik pradžių pradžia...

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą

"Batavia" išėjo į Bataviją...