Jeigu kas matėte „serialą“ arba
skaitėte knygas apie šaulį Ričardą Šarpą, tai ko gero atkreipėte dėmesį į Šarpo
artimo draugo Harperio rankose laikomą masyvų šautuvą.
Septynvamzdį šautuvą. Ir
tai ne fantastika. Toks iš tiesų egzistavo. Vieną iš šių „monstrų“, kurių buvo
pagaminta tik 5 vienetai (arba iki šių dienų išliko tik 5, nors yra versija,
kad 7), yra ir pas Šarpo kūrėją Bernardą Kronvelį (Bernard Cornwell).
Kadras iš filmo |
Bernardas Kronvelis su septynvamzde muškieta |
Trumpai tai jis vadinamas Henrio Noko
(Nock Volley Gun) –
vienas geriausių ir žinomiausių XVIII-XIX amžių sandūros anglų šaunamųjų ginklų
meistrų- šautuvu. Tiesa, konstruktoriumi ir išradėju buvo Džeimsonas Vilsonas, bet gamino Nokas.
Šautuvas sveria 6 kg ir išspjauna
170 gr. švino – kiekvieną vamzdis užtaisomas 13,2 mm pistoletinė kulka. Šaudo
viena salve.
Jis buvo sukurtas Britų karinių
jūrų laivyno užsakymu. Šis šautuvas turėjo padėti šauliams sėdintiems
krepšiuose ant stiebų ar esantiems ant tiltelių per abordažą.
Noko šautuvo taiklumas buvo
visiškai ne koks. Tinkamas tik šluoti susitelkusiai masei. Abordažui kaip ir
tinkamas, tačiau atatranka buvo tokia galinga, kad jo savininkas turėjo būti iš
ties labai tvirtas milžinas arba šaulys rizikavo susilaužyti raktikaulį. Visai gali būti, kad tai pasakos, nes senų ginklų mėgėjai bando ir originalus ir replikas, bet kažkaip niekas nieko nesusilaužė.
Rekonstrukcija |
Vienok jo pertaisymas... Manau galit patys įsivaizduoti tą „hemorojų“ J
Taigi, šio projekto Karinis jūrų
laivynas atsisakė, o pagaminti egzemplioriai išsivaikščiojo po pasaulį.
Tik čia jau mitų ir legendų lygyje, kalbama, kad šį šautuvą kaip reikiant įvertino niekadėjai kapitonai, kurie bijojo įgulos maišto ir užtaisytus laikė savojoje kajutėje. Tie kas susipažinę su Anglų karinio jūrų laivyno XVIII-XIX amžių „tradicijomis“ – manau, kad pasakys, jog šios legendos turi svorį. Nežinau, bet aš linkęs tam pritarti J
Tik čia jau mitų ir legendų lygyje, kalbama, kad šį šautuvą kaip reikiant įvertino niekadėjai kapitonai, kurie bijojo įgulos maišto ir užtaisytus laikė savojoje kajutėje. Tie kas susipažinę su Anglų karinio jūrų laivyno XVIII-XIX amžių „tradicijomis“ – manau, kad pasakys, jog šios legendos turi svorį. Nežinau, bet aš linkęs tam pritarti J
Žodžiu, šis kaip ir nevykęs gaminys
į užmarštį nepateko. Jis buvo funkcionalus ir veikiantis.
Tiesa, buvo ir gerokai didesnių monstrų
Tačiau plačiose masėse būtent septynvamzdis didžiausią garsą įgijo Kronvelio ir Ričardo Šarpo vyriausiojo seržanto, airio, Pito Herperio dėka XX a. pabaigoje.
Tiesa, skaitant romaną, jis šiek tiek pervertintas. Atrodo, kad tai vos ne nuo šiuolaikinio malūnsparnio nukabintas rotorinis kulkosvaidis...
Tiesa, buvo ir gerokai didesnių monstrų
Tačiau plačiose masėse būtent septynvamzdis didžiausią garsą įgijo Kronvelio ir Ričardo Šarpo vyriausiojo seržanto, airio, Pito Herperio dėka XX a. pabaigoje.
Tiesa, skaitant romaną, jis šiek tiek pervertintas. Atrodo, kad tai vos ne nuo šiuolaikinio malūnsparnio nukabintas rotorinis kulkosvaidis...
Kadras iš filmo |
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą