Kalavijas "Didysis Petras"...

Kalavijas „Didysis Petras“

 

Interneto platybėse, tikriausiai ne vienam už akies kliuvo šis dvirankis kalavijas saugomas Fryzų muziejuje Leuvardene (Leeuwarden, šiaurės Fryzija - Olandija). Teko, netgi, matyti teiginius, jog tai dvirankio kalavijo etalonas... Bet tai veikiau išimtis, nei etalonas.

Pagal legendas, paskutinis jo savininkas Petras Gerlofsas Donia (pranc. Pier Gerlofs Donia, fryz.: Grutte Pier – Didysis Pjeras arba Didysis Petras, 1480-1520), kurio pravardę šis gigantas paveldėjo, su juo iškart nurėždavo keletą galvų. Pasakojama, kad minimas veikėjas buvo toks stiprus, jog galėjo trim pirštais sulenkti monetą, pakelti virš savęs arklį ir plūgu arti žemę be jokio arklio... Bet legendos legendom, o pasakojimai pasakojimais. Tikroji šio kalavijo istorija, atmetus pasakėles turistams ir vaikams prieš naktį – gerokai lenkia legendas. Tiksliau, jis daugiau kaip simbolis ar dviejų ganėtinai įdomių istorijų susikirtimo taškas.

Taigi, Didysis Petras, fermeris, piratas, maištininkas ir sukilėlis - nebuvo šio didžiojo kalavijo pirmasis šeimininkas. Į Fryziją šis kalavijas atkeliavo kartu su Saksonijos landsknechtais, kurie neliko užmarštyje ir istorija išsaugojo net jų būrio pavadinimą – „Juodoji gauja“. Tačiau apie „Juodąją gaują“ parašysiu kiek vėliau – gana įdomus ir savotiškas karinis junginys su turtinga priešistore ir istorija, kurią galėtų didžiuotis ne vienas karinis dalinys...

Žodžiu, „Juodoji gauja“ šį kalaviją naudojo visai ne kaip kovinį. Tai buvo jų simbolis. Ko gero, netgi ne visos „Juodosios gaujos“, o kažkurio jo dalinio simbolis. Bent jau vėliavos statuso neturėjo, nes kai šis kalavijas milžinas atiteko Didžiajam Petrui kaip trofėjus -  „Juodoji Gauja“  nebuvo išformuota ar nebuvo pakeistas jos pavadinimas, nebuvo prijungta ir t.t... Jeigu šis kalavijas ir turėjo tokį statusą, tai nebent kuriai nors „Juodosios gaujos“ falangai ar būriui – koviniam vienetui.

Tuo tarpu teigiama, kad Pjeras Donia juo naudojosi ir kovose. Žinant tų laikų papročius, bei turint galvoje, kad Donios žiaurumas nenusileido atėjūnams landsknechtams, tai kalavijas, kuris buvo nukaldintas kaip kovinis – galėjo būti panaudotas... Pavyzdžiui, egzekucijoms... Bet ne kovoje. O jei kovoje, tai tas Pjeras iš ties turėjo pasakiškų galių: kalavijas - 2,13 metrų ilgio (arba 2,15 m. – 7 pėdos) ir sveria 6,6 kilogramus. Palyginimui, dvirankiai sunkieji kalavijai, tokie kaip „zveihandneriai“ ar „espadonai“ – retai viršijo 3,5 kilogramus ir 1,8 metrų ilgį. "Didžiojo Petro" ašmenys buvo galandami, o ketvirtis/trečdalis nuo rankenos palei geležtį – visiškai buki – tai būtinasis reikalavimas jei dvirankis kalavijas kovinis... Yra išlikusių ir gigantiškų kalavijų, kurie sveria 8 kilogramus, bet visi sutaria, jog šie buvo nukaldinti ceremonijoms gerokai vėliau - nuoi pat pradžių nebuvo skirti kovoms. Žodžiu, kaip ten bebūtų ar realiai "Petras"buvo naudotas kovose – nelabai aišku, veikiau „ne“, negu „taip“... Bet kaldintas kaip kovinis...

Minimas kalavijas buvo nukaldintas Pasau mieste, Vokietijoje (trikampis tarp dabartinės Čekijos ir Austrijos). Ant geležties yra „INRI“ simbolis (lot. Jesus Nazarenus Rex Judaeorum - Jėzus Nazarietis Žydų Karalius). Rankena ąžuolinė ir aptraukta nunerta nuo kojos ožio oda – neturi jokios siūlės.

Jeigu trumpai apie patį Pjerą Donią, tai jis buvo pirklio, kurio genealoginė linija, manoma, kad kilusi iš garsaus Fryzų karo vado Haringo Harinksmos (Haring Harinxma 1323–1404 m.), o motina vidutinės rankos dvarininkė. Palikimo jis kažkokio ypatingo negavo, ūkininkavo ir kažkaip vertėsi iki į jo kaimą 1515 m. pradžioje neatslinko išalkę ir atlyginimo negavę „Juodosios gaujos“ landsknechtai. Šis būrys, suformuotas Saksonijoje, į Nyderlandus ir Fryziją buvo iškviestas/nusamdytas numalšinti maištus ir bruzdėjimus. Įsibrovėliai nuniokojo apylinkes, išprievartavo ir nužudė jo žmoną, o jis pats, vedimas keršto, įsiliejo į Gelderso karą ar, veikiau, ilgametį konfliktą tarp Habsburgų ir Gelderso kunigaikštystės (Gelderse Oorlogen, nuo 1502-1540 m.) už Egmontų dinastiją ir Gelderso kunigaikštystė suverenumą. Štai nuo tada jis ir tapo kaip ir kovotoju už laisvę. Tik tiek, kad ta kova už laisvę buvo ganėtinai savotiška. Kliuvo visiems: jo laiviūkščių flotilė „Arumer Zwarte Hoop“ („Juodoji Arumo viltis“) visaip kaip galėjo kenkė olandų/nyderlandų, burgundų, frankų ir anglų laivybai Zeiderse (įlanka) ir aplinkiniuose vandenyse. Jis krantuose įtaisydavo klaidinančius švyturius, o ant seklumos užvarytus laivus apiplėšdavo.

De dapperheid van Grote Pier (The bravery of Grote Pier) anno 1516
oil Johannes Hinderikus Egenberger1(822 – 1897)

Visus belaisvius, kurie nesugebėdavo taisyklingai ištarti fryziškos greitakalbės: „Bûter, brea en griene tsiis: wa't dat net sizze kin, is gjin oprjochte Fries“ (Sviestas, ruginė duona ir žalias sūris: kas negali ištarti, tas ne fryzas) – traukdavo per kylį, kol šie nežūdavo... (tai nieko naujo Nyderlandų istorijoje)

Kasteel Radboud

Kadangi dėl to, kad Medenbliko (vakarų Fryzija) valdovai riaušėms numalšinti buvo nusamdę saksus („Juodają gaują“), jis Medenbliko itin nekentė, nors Medenblikas buvo Fryzijos dalis. Tad nutaikęs progą su 4000 kariais jis užgrobė Medenbliką ir ten siautėjo viską degindamas iki pamatų. Liudininkų pasakojimu, tai žuvo itin daug civilių gyventojų. Turtingesni buvo paleisti už išpirką, o didelė dalis pasislėpė už Radbaudo pilies sienų (Kasteel Radboud), kurios gynybai vadovavo komendantas Jostas van Burenas. Jam pavyko atsimusšti nuo plėšikų-maištininkų gaujos ir išgelbėti pabėgusius gyventojus. Tad įniršęs Pjeras sudegino netoliese esantį miestą ir bažnyčią iki pamatų... Vėliau jam pavyksta paimti dar porelę tvirtovėlių ir viską paleisti pelenais – nepaliko akmens ant akmens. Tais pačiais 1517 metais Petras užpuola Aspereno miestą ir praktiškai išžudo visus jo gyventojus, miestą kuriam laikui paverčia savo baze ir savo belaisviams deda šiboletus – (shibbólet (שִׁבֹּלֶת) – žymė), alia, kad šie skirtųsi nuo fryzų (kokį ženklą degindavo ar kaip kažkaip kitaip žymėdavo – neturiu žinių- bet bet kokiu atveju, tai tikrai nebuvo pabaksnojimas kreidele)...

Po sėkmingo 28 laivų baudžiamosios ekspedicijos flotilės užgrobimo, jis save pasiskelbė Fryzų karaliumi...

Na, fryzų karalius, tai fryzų karalius, bet kaip karalių jo niekas nepripažino. Netgi jo kuratorius Gelderso kunigaikštis Karolis Antrasis. Tad nesulaukęs palaikymo, 1519 metais nutraukia sąjungą su Geldersu ir išeina į atsargą, o 1520 metais miršta Snekoje, savo lovoje.... „Didįjį Petrą“ –  perduoda jo vietą užėmusiam bendražygiui Vijerdas Jelkamas (fryz.: Wijerd Jelckama, 1490-1523), kuris patyręs pralaimėjimą po pralaimėjimo, buvo paimtas į nelaisvę ir viešai nukirsdintas. Nukirsdinant, budeliui reikėjo suduoti net keturis kirčius, kad nukirstų jo galvą (kaklas buvo itin storas)...

Beje, Snekoje, muziejuje saugomas įspūdingo dydžio šalmas, kuris taip pat priskiriamas Didžiajam Petrui... jei tai tiesa, tai šis vyras iš ties buvo įspūdingas galiūnas... praktiškai šiais laikais nesutinkamas žmonijos atstovas...