97 šventieji kalavijai... palaiminti ašmenys...

 

97 šventieji kalavijai... palaiminti ašmenys...

Ne, nepasigirdo. Tai realybė. Nedaug jų išliko, o žiūrint į dabartinį pontifiką, kažkaip nesitiki, jog jų bus 100 (ar daugiau)...

Taip, kaba apie popiežiaus palaimintus kalavijus. Ne-ne, ne apie tuos, kuriuos masiškai laimino kartu su kariais prieš žygį ar kovą, o apie tuos, kuriuos jie asmeniškai dovanojo Tikėjimui, Romai ir popiežiui nusipelniusiems valstybių veikėjams... Beje, 7 iš jų gavo LDK valdovai pradedant nuo 1432 m. iki 1726 m. (tame tarpe ir garsusis Sobieskis).

Sobieskiui įteiktas

 Ne, jie neturėjo tokio statuso, kaip tarkim, koks Aukso vilnos ar Mėlynojo raiščio ordinas – tai labiau brangus ir prabangus dėmesio ženklas, politinis įrankis.

Dabar jau sunku pasakyti, kaip atrodė pirmieji pontifikų dovanoti kalavijai, tačiau nuo XV a. tai nebuvo kovai ar karui skirtas įrankis – jie jau buvo stilizuoti, paradiniai ir ceremonialiniai. Be proto brangūs ir ištaigingi. Ir ilgi! Apie 2 metrus ilgio, įskaitant rankeną. Būdavo, kad  monetose monarchai vaizduojami būtent su šiais kalavijais (bent jau kalima bandyti spėti, kad vaizduojant jie ir turėti galvoje) – todėl, kai kada, monarchų rankose laikomi vienrankiai kalavijai atrodo neproporcingai ir nelogiškai ilgi...

Lotyniškai šie kalavijai buvo vadinami „ensis benedictus“, itališkai - stocco benedetto arba stocco pontificio. Kodėl pridėjau itališką pavadinimą? Tik dėl to, kad dėl jų “palaiminto/švento” kalavijo sinonimu tapo ir paprasčiausias pavadinimas - “popiežiaus kalavijas”. Beje, kartu su kalaviju buvo įteikiama ir popiežiaus kepurė: lot. - pileus arba capellus, arba it.: - berrettone pontificio arba berrettone ducale. Bet apie ją nekalbėsiu (foto ji gerai matoma - forma nesikeitė).

Taigi, tiesą pasakius, tas duotas skaičius „97“, yra tik  apie žinomus žmones, kuriems jie buvo įteikti ir šis skaičius labai sąlyginis - būta ir tokių, kuriuos išdovanojo ir niekas jų neužfiksavo. Vatikano buhalteriai ir finansinėse knygose jų apskaitą pradėjo vesti ganėtinai vėlai – nuo XIV a. pirmos pusės – 1357 m. Nors yra duomenų, kurie prilyginami pasakoms legendoms, jog pirmasis popiežiaus kalavijas buvo dovanotas frankų karaliui Pepinui Trumpajam (714-768) 758 m.  (dovanotas popiežiaus Pauliaus I (700-767). Įdomu tai, kad netgi pagal netiesioginius liudijimus škotų karaliui Viljamui Macenrikui (Uilliam mac Eanric, 1142 – 1214) 1202 m. įteiktas kalavijas, kai kurių istorikų taip pat laikomas tik gražia legenda, nors skaičiavimas pradedamas būtent nuo jo.

Žodžiu, kiek kainavo ar galėjo kainuoti štai toks „palaimintas“ kalavijas – nuo popiežiaus Martyno V (1369-1431) nebėra jokia paslaptis. Tik problema tame, jog pinigų vertę, pagal šios dienos prizmę - labai sunku įvertinti – perkamoji galia ir pirkimo prioritetai pernelyg labai skiriasi. Na, bet vis dėl to: pats kalavijas, diržas ir makštys - vidutiniškai apie 180 auksinių Florencijos florinų (+kepurė dar 55 florinai) – priklausomai nuo laikmečio, įvairiais skaičiavimais – apie 0,64-0,7 kg gryno aukso. Patikėkit – tai labai prabangi dovana – įvairiais skaičiavimais paprasčiausias kalavijas kainavo  nuo 0,5 sidabro svaro, o jau labai prabangus apie 1,6 svaro sidabru, kai popiežiaus kalavijas – jau daugiau nei 2 aukso svarus... Palyginimui – kilmingas riteris samdinys Anglijoje 14-15 a. galėjo būti nusamdytas už 4 sidabro šilingus, tai yra, kad gautų svarą, jam reikėjo ištarnauti 5 dienas: neuždirbtų, o gautų – nes jam dar reikėjo išlaikyti ir tarnus, ir žirgą, ir ginklus, ir t.t... Kaip pavyzdžiui – 1 šilingas pažui/ginklanešiui (jei kilmingi), 0,25 tarnui ar lankininkui (už dieną)...  Žodžiu, riteriui užsidirbti savo kalavijui nebuvo taip paprasta... (palyginimui geras meistras mūrininkas sidabro svarą galėjo uždirbti per 7 dienas (ir iš jų reikėjo išlaikyti šeimą, namus ir t.t.).

Bet grįžkim prie mūsų temos. Jeigu iki XV a. popiežiaus kalaviją (kiek jie tuomet kainavo ir kiek prabangūs – neaišku) galėjo gauti bet koks žinomas didikas atvykęs Kalėdoms į Romą, tai pamažėle ši tradicija pasikeitė ir jis būdavo jau įteikinėjamas tik nusipelniusiems Tikėjimui ir Romai.

Mums jau žinomi ceremoniniai popiežių kalavijai tradiciškai buvo dvirankiai, apie 2 ir daugiau metrus, rankena sidabrinė, inkrustuota auksu. Buoželė papuošta popiežiaus herbu. Patys ašmenys dažniausiai graviruoti ir puošti įvairiausiom inkrustacijom, graviūrom bei per ašmenis išilgai einančio popiežiaus vardu ir data, kada jis (kalavijas) buvo pašventintas. Pridedamos makštys ir diržas, taip put buvo neįtikėtinai prabangiai išpuošti, įskatant auksą, sidabrą, brangakmenius ir brangias (tiems laikams) medžiagas. Be abejo – kur tik įmanoma, dažnai neapseidavo be pontifiko herbo. Pačio gavėjo vardas niekada nebuvo graviruojamas ar įrašomas. Filosofija buvo tokia, jog tikrasis tikėjimo gynėjas yra popiežius, o kalaviją laikantis tai tik ginkluota pontifiko ranka.

Prie viso to reikia pridėti, jog tame, kad popiežiai dovanojo kalavijus - nėra nieko keisto – ši tradicija sietina su Švento Petro kalaviju, kuriuo jis bandė apginti Jėzų...

Tad...

Kaip ten bebūtų, dabar yra žinomi, tiksliau išlikę tik 20 XV-XVI a. tokių kalavijų. Tik deja, ne visi geros būklės, be diržų, be rankenų (jos, kaip brangiausia dalis) ir be makštų... Su kartu dovanotomis kelurėmis/kepaliušais – situacija dar blogesnė – juolab, kad jos ne visada lydėdavo kalaviją...

Na ir tradicijos. Šventinamas kalavijas būdavo prieš rytines Kalėdines mišias, pačio popiežiaus. Pati ceremonija niekuo neypatinga ir labai trumpa (malda, pakrapijimas ir t.t.). Kai kada ji vykdavo tiesiog kurioje nors popiežiaus rūmų koplyčioje arba Šv.Petro bazilikos zakristijoje. Jei šioje ceremonijoje dalyvaudavo asmuo, kuriam turėjo būti įteikiamas kalavijas, jis turėjo būti apsigaubęs balta mantija. Šis "laimingasis", priėmęs dovaną, kepurę užsidėdavo, kalaviją paimdavo į rankas ir bučiuodavo popiežiui ranką bei, kaip paklusnumo ir atsidavimo simbolį, jam įteikdavo šlepetę/batelį. Po to, jis, prisijungdavo prie popiežiaus svitos visai ceremonijai.

Tačiau tuo viskas nesibaigdavo – Kalėdinių rytinių pamaldų metu, priklausomai nuo kilmės (kunigaikštis, princas ar karalius/imperatorius) turėjo nusiimti dovanotą kepaliušą (paduodavo tarnui), išsitraukti kalaviją ir tris kartus suduoti juo į žemę (pabaksnoti smaigaliu), o po to tris kartus perskrosti orą (sumojuoti) ir įdėti jį atgal į makštis. Po šio veiksmo privalėjo sugiedoti Šv. Leono 5 psalmę (imperatoriai 7, kuri jiems buvo tinkamesnė). Na, o pasibaigus mišioms, atsisveikindavo su popiežiu ir iškilmingoje/pompastiškoje procesijoje, lydimas svitos iš pasiuntinių, draugų, bendražygių ir kardinolų, per visą Romą išdidžiai grįždavo į savo rezidenciją.



1330 m.
dovanota Jono XXII 
Rudolph'ui III iš Nidau, Neuchâtel grafo

Jei asmens, kuriam turėjo būti įteikiamas apdovanojimas, nebūdavo, kalavijas (ir kepaliušas) buvo nešamas iki Bazilikos paskui kryžių ir padedamas šalia altoriaus apaštalų pusėje. Vėliau, tradiciškai jau pavasarį, buvo siunčiamas pasiuntinys (patikėtinis/atstovas – emisaras) pas asmenį, kuriam turėjo būti įteikiamas kalavijas (ir kepurė). Na, o ten jau tradicija analogiška popiežiaus Auksinės Rožės (lot. rosa aurea) įteikimo ceremonijai. Bet ši ceremonija, kaip ir auksinė Rožė - tai jau kita tema. Beje, Auksinės Rožės tradicija, galimai, net dar senesnė, nei pašventintojo kalavijo... Bet apie tai jau kada nors...

Na ir sąrašiukas, jei kam įdomu. Nebaigtinis, o vardai angliškoje transkripcijoje. Labai patingėjau versti, bet manau suprantami.

 

Popiežius	Kalavijo šventinimo metai (dažnai sutampa su įteikimo)	Apdovanotasis
Innocent III	1202	William the Lion, king of Scots
Innocent III	1204	Peter II, king of Aragon
Clement VI	1347	Charles IV, emperor of the Holy Roman Empire
Urban V	1365	Louis I, duke of Anjou
Urban V	1366	John I, count of Armagnac
Gregory XI	1371	Louis I, duke of Anjou (again)
Urban VI	1386	Fortiguerra Fortiguerri, gonfaloniere of the Republic of Lucca
Martin V	1419	Charles, dauphin of France (future King Charles VII)
Martin V	1422	Louis III, king of Naples
Eugene IV	1432	Vladislaus II Jagiełło, king of Poland
Eugene IV	1434	Republic of Florence
Eugene IV		Vladislaus III, king of Poland and Hungary
Eugene IV	1446	John II, king of Castile
Nicholas V	1449	Francesco Foscari, doge of Venice
Nicholas V	1450	Albert VI, archduke of Austria
Nicholas V		Count of Sant'Angelo, ambassador of Naples
Nicholas V	1454	Ludovico Bentivoglio, ambassador of Bologna
Calixtus III	1456	Charles VII, king of France
Calixtus III	1457	Henry IV, king of Castile
Pius II	1458	Frederick III, emperor of the Holy Roman Empire
Pius II	1459	Albert III Achilles, margrave of Brandenburg-Ansbach
Pius II	1460	Philip the Good, duke of Burgundy
Pius II	1461	Louis XI, king of France
Pius II	1462	Cristoforo Moro, doge of Venice
Pius II	1466	Skanderbeg, lord of Albania
Paul II	1467 or 1469	Henry IV, king of Castile
Paul II	1468	Frederick III, emperor of the Holy Roman Empire
Paul II	1470	Matthias Corvinus, king of Hungary
Paul II		Borso d'Este, duke of Ferrara
Sixtus IV	1474	Philibert I, duke of Savoy
Sixtus IV	1477	Alfonso, duke of Calabria (future King Alfonso II of Naples)
Sixtus IV	1480	Federico da Montefeltro, duke of Urbino
Sixtus IV	1481	Edward IV, king of England
Sixtus IV	1482	Alfonso, duke of Calabria (future King Alfonso II of Naples, again)
Innocent VIII	1484	Francesco of Aragon, ambassador of Naples
Innocent VIII	Between 1484 and 1492	Ferdinand II, king of Aragon
Innocent VIII	1486	Enea López de Mendoza, count of Tendilla, ambassador of Castile and Aragon
Innocent VIII	1488	Giovanni Giacomo Trivulzio, general of the ecclesiastical army
Innocent VIII	1491	William III, landgrave of Hesse
Alexander VI	1492	Frederick, crown prince of Naples (future King Frederick IV)
Alexander VI	1493	Maximilian I, king of the Romans
Alexander VI	1494	Ferdinand, duke of Calabria
Alexander VI	1496	Philip the Fair, archduke of Austria
Alexander VI	1497	Bogislaw X, duke of Pomerania
Alexander VI	1498	Louis XII, king of France
Alexander VI		Cesare Borgia, duke of Valentinois, pope's son
Alexander VI	1501	Alfonso d'Este, heir to the Duchy of Ferrara, pope's son-in-law
Julius II	1506	James IV, king of Scots
Julius II	1508	Vladislaus II, king of Bohemia and Hungary
Julius II	1510	Switzerland
Leo X	1513	Henry VIII, king of England
Leo X	1514	Manuel I, king of Portugal
Leo X	1515	Republic of Florence (again)
Leo X	1516	Francis I, king of France
Leo X	1517	Maximilian I, emperor of the Holy Roman Empire
Clement VII		Sigismund I, king of Poland
Clement VII		Charles V, emperor of the Holy Roman Empire
Paul III	1536	James V, king of Scots
Paul III		Sigismund II Augustus, king of Poland
Paul III		Philip, prince of Asturias (future King Philip II of Spain)
Paul IV	1555	Ercole II d'Este, duke of Ferrara
Pius IV		Philip II, king of Spain (again)
Pius IV		Carlos, prince of Asturias
Pius V		Fernando Álvarez de Toledo y Pimentel, 3rd Duke of Alba
Pius V	1567	Ferdinand II, archduke of Further Austria
Gregory XIII		Stephen Báthory, king of Poland
Gregory XIII	1581	Ferdinand II, archduke of Further Austria (again)
Gregory XIV		Philip, prince of Asturias (future King Philip III of Spain)
Clement VII		Philip II, king of Spain (again)
Paul V		Philip, prince of Asturias (future King Philip IV of Spain)
Urban VIII		Vladislaus Sigismund, crown prince of Poland (future King Vladislaus IV)
Clement X		Michael Korybut Wiśniowiecki, king of Poland
Clement X	1674	John III Sobieski, king of Poland
Alexander VIII	1689	Francesco Morosini, doge of Venice
Benedict XIII		Frederick Augustus, crown prince of Poland (future King Augustus III)
Benedict XIV	1747	Manuel Pinto da Fonseca, grand master of the Knights Hospitaller
Clement XIV	1772	Francisco Ximenes de Texada, grand master of the Knights Hospitaller
Leo XII	1823	Louis Antoine, duke of Angoulême