2019/08/29

97 šventieji kalavijai... palaiminti ašmenys...


 



97 šventieji kalavijai... palaiminti ašmenys...

Ne, nepasigirdo. Tai realybė. Nedaug jų išliko, o žiūrint į dabartinį pontifiką, kažkaip nesitiki, jog jų bus 100 (ar daugiau)...

Taip, kaba apie popiežiaus palaimintus kalavijus. Ne-ne, ne apie tuos, kuriuos masiškai laimino kartu su kariais prieš žygį ar kovą, o apie tuos, kuriuos jie asmeniškai dovanojo Tikėjimui, Romai ir popiežiui nusipelniusiems valstybių veikėjams... Beje, 7 iš jų gavo LDK valdovai pradedant nuo 1432 m. iki 1726 m. (tame tarpe ir garsusis Sobieskis).
Sobieskiui įteiktas

 Ne, jie neturėjo tokio statuso, kaip tarkim, koks Aukso vilnos ar Mėlynojo raiščio ordinas – tai labiau brangus ir prabangus dėmesio ženklas, politinis įrankis.
Dabar jau sunku pasakyti, kaip atrodė pirmieji pontifikų dovanoti kalavijai, tačiau nuo XV a. tai nebuvo kovai ar karui skirtas įrankis – jie jau buvo stilizuoti, paradiniai ir ceremonialiniai. Be proto brangūs ir ištaigingi. Ir ilgi! Apie 2 metrus ilgio, įskaitant rankeną. Būdavo, kad  monetose monarchai vaizduojami būtent su šiais kalavijais (bent jau kalima bandyti spėti, kad vaizduojant jie ir turėti galvoje) – todėl, kai kada, monarchų rankose laikomi vienrankiai kalavijai atrodo neproporcingai ir nelogiškai ilgi...
Lotyniškai šie kalavijai buvo vadinami „ensis benedictus“, itališkai - stocco benedetto arba stocco pontificio. Kodėl pridėjau itališką pavadinimą? Tik dėl to, kad dėl jų “palaiminto/švento” kalavijo sinonimu tapo ir paprasčiausias pavadinimas - “popiežiaus kalavijas”. Beje, kartu su kalaviju buvo įteikiama ir popiežiaus kepurė: lot. - pileus arba capellus, arba it.: - berrettone pontificio arba berrettone ducale. Bet apie ją nekalbėsiu (foto ji gerai matoma - forma nesikeitė).


Taigi, tiesą pasakius, tas duotas skaičius „97“, yra tik  apie žinomus žmones, kuriems jie buvo įteikti ir šis skaičius labai sąlyginis - būta ir tokių, kuriuos išdovanojo ir niekas jų neužfiksavo. Vatikano buhalteriai ir finansinėse knygose jų apskaitą pradėjo vesti ganėtinai vėlai – nuo XIV a. pirmos pusės – 1357 m. Nors yra duomenų, kurie prilyginami pasakoms legendoms, jog pirmasis popiežiaus kalavijas buvo dovanotas frankų karaliui Pepinui Trumpajam (714-768) 758 m.  (dovanotas popiežiaus Pauliaus I (700-767). Įdomu tai, kad netgi pagal netiesioginius liudijimus škotų karaliui Viljamui Macenrikui (Uilliam mac Eanric, 1142 – 1214) 1202 m. įteiktas kalavijas, kai kurių istorikų taip pat laikomas tik gražia legenda, nors skaičiavimas pradedamas būtent nuo jo.
Žodžiu, kiek kainavo ar galėjo kainuoti štai toks „palaimintas“ kalavijas – nuo popiežiaus Martyno V (1369-1431) nebėra jokia paslaptis. Tik problema tame, jog pinigų vertę, pagal šios dienos prizmę - labai sunku įvertinti – perkamoji galia ir pirkimo prioritetai pernelyg labai skiriasi. Na, bet vis dėl to: pats kalavijas, diržas ir makštys - vidutiniškai apie 180 auksinių Florencijos florinų (+kepurė dar 55 florinai) – priklausomai nuo laikmečio, įvairiais skaičiavimais – apie 0,64-0,7 kg gryno aukso. Patikėkit – tai labai prabangi dovana – įvairiais skaičiavimais paprasčiausias kalavijas kainavo  nuo 0,5 sidabro svaro, o jau labai prabangus apie 1,6 svaro sidabru, kai popiežiaus kalavijas – jau daugiau nei 2 aukso svarus... Palyginimui – kilmingas riteris samdinys Anglijoje 14-15 a. galėjo būti nusamdytas už 4 sidabro šilingus, tai yra, kad gautų svarą, jam reikėjo ištarnauti 5 dienas: neuždirbtų, o gautų – nes jam dar reikėjo išlaikyti ir tarnus, ir žirgą, ir ginklus, ir t.t... Kaip pavyzdžiui – 1 šilingas pažui/ginklanešiui (jei kilmingi), 0,25 tarnui ar lankininkui (už dieną)...  Žodžiu, riteriui užsidirbti savo kalavijui nebuvo taip paprasta... (palyginimui geras meistras mūrininkas sidabro svarą galėjo uždirbti per 7 dienas (ir iš jų reikėjo išlaikyti šeimą, namus ir t.t.).


Bet grįžkim prie mūsų temos. Jeigu iki XV a. popiežiaus kalaviją (kiek jie tuomet kainavo ir kiek prabangūs – neaišku) galėjo gauti bet koks žinomas didikas atvykęs Kalėdoms į Romą, tai pamažėle ši tradicija pasikeitė ir jis būdavo jau įteikinėjamas tik nusipelniusiems Tikėjimui ir Romai.


Mums jau žinomi ceremoniniai popiežių kalavijai tradiciškai buvo dvirankiai, apie 2 ir daugiau metrus, rankena sidabrinė, inkrustuota auksu. Buoželė papuošta popiežiaus herbu. Patys ašmenys dažniausiai graviruoti ir puošti įvairiausiom inkrustacijom, graviūrom bei per ašmenis išilgai einančio popiežiaus vardu ir data, kada jis (kalavijas) buvo pašventintas. Pridedamos makštys ir diržas, taip put buvo neįtikėtinai prabangiai išpuošti, įskatant auksą, sidabrą, brangakmenius ir brangias (tiems laikams) medžiagas. Be abejo – kur tik įmanoma, dažnai neapseidavo be pontifiko herbo. Pačio gavėjo vardas niekada nebuvo graviruojamas ar įrašomas. Filosofija buvo tokia, jog tikrasis tikėjimo gynėjas yra popiežius, o kalaviją laikantis tai tik ginkluota pontifiko ranka.


Prie viso to reikia pridėti, jog tame, kad popiežiai dovanojo kalavijus - nėra nieko keisto – ši tradicija sietina su Švento Petro kalaviju, kuriuo jis bandė apginti Jėzų...

Tad...

Kaip ten bebūtų, dabar yra žinomi, tiksliau išlikę tik 20 XV-XVI a. tokių kalavijų. Tik deja, ne visi geros būklės, be diržų, be rankenų (jos, kaip brangiausia dalis) ir be makštų... Su kartu dovanotomis kelurėmis/kepaliušais – situacija dar blogesnė – juolab, kad jos ne visada lydėdavo kalaviją...


Na ir tradicijos. Šventinamas kalavijas būdavo prieš rytines Kalėdines mišias, pačio popiežiaus. Pati ceremonija niekuo neypatinga ir labai trumpa (malda, pakrapijimas ir t.t.). Kai kada ji vykdavo tiesiog kurioje nors popiežiaus rūmų koplyčioje arba Šv.Petro bazilikos zakristijoje. Jei šioje ceremonijoje dalyvaudavo asmuo, kuriam turėjo būti įteikiamas kalavijas, jis turėjo būti apsigaubęs balta mantija. Šis "laimingasis", priėmęs dovaną, kepurę užsidėdavo, kalaviją paimdavo į rankas ir bučiuodavo popiežiui ranką bei, kaip paklusnumo ir atsidavimo simbolį, jam įteikdavo šlepetę/batelį. Po to, jis, prisijungdavo prie popiežiaus svitos visai ceremonijai.

Tačiau tuo viskas nesibaigdavo – Kalėdinių rytinių pamaldų metu, priklausomai nuo kilmės (kunigaikštis, princas ar karalius/imperatorius) turėjo nusiimti dovanotą kepaliušą (paduodavo tarnui), išsitraukti kalaviją ir tris kartus suduoti juo į žemę (pabaksnoti smaigaliu), o po to tris kartus perskrosti orą (sumojuoti) ir įdėti jį atgal į makštis. Po šio veiksmo privalėjo sugiedoti Šv. Leono 5 psalmę (imperatoriai 7, kuri jiems buvo tinkamesnė). Na, o pasibaigus mišioms, atsisveikindavo su popiežiu ir iškilmingoje/pompastiškoje procesijoje, lydimas svitos iš pasiuntinių, draugų, bendražygių ir kardinolų, per visą Romą išdidžiai grįždavo į savo rezidenciją.



1330 m.
dovanota Jono XXII 
Rudolph'ui III iš Nidau, Neuchâtel grafo
Jei asmens, kuriam turėjo būti įteikiamas apdovanojimas, nebūdavo, kalavijas (ir kepaliušas) buvo nešamas iki Bazilikos paskui kryžių ir padedamas šalia altoriaus apaštalų pusėje. Vėliau, tradiciškai jau pavasarį, buvo siunčiamas pasiuntinys (patikėtinis/atstovas – emisaras) pas asmenį, kuriam turėjo būti įteikiamas kalavijas (ir kepurė). Na, o ten jau tradicija analogiška popiežiaus Auksinės Rožės (lot. rosa aurea) įteikimo ceremonijai. Bet ši ceremonija, kaip ir auksinė Rožė - tai jau kita tema. Beje, Auksinės Rožės tradicija, galimai, net dar senesnė, nei pašventintojo kalavijo... Bet apie tai jau kada nors...


Na ir sąrašiukas, jei kam įdomu. Nebaigtinis, o vardai angliškoje transkripcijoje. Labai patingėjau versti, bet manau suprantami.

 



Popiežius
Kalavijo šventinimo metai
(dažnai sutampa su įteikimo)
Apdovanotasis
Innocent III
1202
William the Lion, king of Scots
Innocent III
1204
Peter II, king of Aragon
Clement VI
1347
Charles IV, emperor of the Holy Roman Empire
Urban V
1365
Louis I, duke of Anjou
Urban V
1366
John I, count of Armagnac
Gregory XI
1371
Louis I, duke of Anjou (again)
Urban VI
1386
Fortiguerra Fortiguerri, gonfaloniere of the Republic of Lucca
Martin V
1419
Charles, dauphin of France (future King Charles VII)
Martin V
1422
Louis III, king of Naples
Eugene IV
1432
Vladislaus II Jagiełło, king of Poland
Eugene IV
1434
Republic of Florence
Eugene IV
 
Vladislaus III, king of Poland and Hungary
Eugene IV
1446
John II, king of Castile
Nicholas V
1449
Francesco Foscari, doge of Venice
Nicholas V
1450
Albert VI, archduke of Austria
Nicholas V
 
Count of Sant'Angelo, ambassador of Naples
Nicholas V
1454
Ludovico Bentivoglio, ambassador of Bologna
Calixtus III
1456
Charles VII, king of France
Calixtus III
1457
Henry IV, king of Castile
Pius II
1458
Frederick III, emperor of the Holy Roman Empire
Pius II
1459
Albert III Achilles, margrave of Brandenburg-Ansbach
Pius II
1460
Philip the Good, duke of Burgundy
Pius II
1461
Louis XI, king of France
Pius II
1462
Cristoforo Moro, doge of Venice
Pius II
1466
Skanderbeg, lord of Albania
Paul II
1467 or 1469
Henry IV, king of Castile
Paul II
1468
Frederick III, emperor of the Holy Roman Empire
Paul II
1470
Matthias Corvinus, king of Hungary
Paul II
 
Borso d'Este, duke of Ferrara
Sixtus IV
1474
Philibert I, duke of Savoy
Sixtus IV
1477
Alfonso, duke of Calabria (future King Alfonso II of Naples)
Sixtus IV
1480
Federico da Montefeltro, duke of Urbino
Sixtus IV
1481
Edward IV, king of England
Sixtus IV
1482
Alfonso, duke of Calabria (future King Alfonso II of Naples, again)
Innocent VIII
1484
Francesco of Aragon, ambassador of Naples
Innocent VIII
Between 1484 and 1492
Ferdinand II, king of Aragon
Innocent VIII
1486
Enea López de Mendoza, count of Tendilla, ambassador of Castile and Aragon
Innocent VIII
1488
Giovanni Giacomo Trivulzio, general of the ecclesiastical army
Innocent VIII
1491
William III, landgrave of Hesse
Alexander VI
1492
Frederick, crown prince of Naples (future King Frederick IV)
Alexander VI
1493
Maximilian I, king of the Romans
Alexander VI
1494
Ferdinand, duke of Calabria
Alexander VI
1496
Philip the Fair, archduke of Austria
Alexander VI
1497
Bogislaw X, duke of Pomerania
Alexander VI
1498
Louis XII, king of France
Alexander VI
 
Cesare Borgia, duke of Valentinois, pope's son
Alexander VI
1501
Alfonso d'Este, heir to the Duchy of Ferrara, pope's son-in-law
Julius II
1506
James IV, king of Scots
Julius II
1508
Vladislaus II, king of Bohemia and Hungary
Julius II
1510
Switzerland
Leo X
1513
Henry VIII, king of England
Leo X
1514
Manuel I, king of Portugal
Leo X
1515
Republic of Florence (again)
Leo X
1516
Francis I, king of France
Leo X
1517
Maximilian I, emperor of the Holy Roman Empire
Clement VII
 
Sigismund I, king of Poland
Clement VII
 
Charles V, emperor of the Holy Roman Empire
Paul III
1536
James V, king of Scots
Paul III
 
Sigismund II Augustus, king of Poland
Paul III
 
Philip, prince of Asturias (future King Philip II of Spain)
Paul IV
1555
Ercole II d'Este, duke of Ferrara
Pius IV
 
Philip II, king of Spain (again)
Pius IV
 
Carlos, prince of Asturias
Pius V
 
Fernando Álvarez de Toledo y Pimentel, 3rd Duke of Alba
Pius V
1567
Ferdinand II, archduke of Further Austria
Gregory XIII
 
Stephen Báthory, king of Poland
Gregory XIII
1581
Ferdinand II, archduke of Further Austria (again)
Gregory XIV
 
Philip, prince of Asturias (future King Philip III of Spain)
Clement VII
 
Philip II, king of Spain (again)
Paul V
 
Philip, prince of Asturias (future King Philip IV of Spain)
Urban VIII
 
Vladislaus Sigismund, crown prince of Poland (future King Vladislaus IV)
Clement X
 
Michael Korybut Wiśniowiecki, king of Poland
Clement X
1674
John III Sobieski, king of Poland
Alexander VIII
1689
Francesco Morosini, doge of Venice
Benedict XIII
 
Frederick Augustus, crown prince of Poland (future King Augustus III)
Benedict XIV
1747
Manuel Pinto da Fonseca, grand master of the Knights Hospitaller
Clement XIV
1772
Francisco Ximenes de Texada, grand master of the Knights Hospitaller
Leo XII
1823
Louis Antoine, duke of Angoulême

 

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą

"Batavia" išėjo į Bataviją...