Arabų laivas - „Dhow“, „Dāwa“ – -bet apie tai kiek žemiau. O taisyklingai – arabiškas laivas ar arbų laivas, ir net ne laivas, o visa plejada laivų tipų pasislėpusių po tuo žodžiu. Toliau, jei leisite, tiesiog „davas“ – pagal arabišką transkripciją (arabiška transkripcija kažkaip geriau tariasi).
Po šiuo žodžiu, kaip jau supratote bendriniu, slypi laivai – nuo valčių, krovininių, turistinių iki tolimojo plaukiojimo burlaivių, kurie skrodžia skersai-išilgai ne tik Raudonąją jūrą, bet ir Indijos vandenyną, nuo Afrikos iki Indijos. Ir netgi didžiuosiuose Afrikos ežeruose! Nuo pačių senoviškiausių iki naujausių. Ir tai, toli gražu – nebūtinai burlaivis.
Šiai dienai, ko gero visos šių laivų statybos tradicijos geriausiai išsaugotos Omane. Ten, uostuose, marinose, šalia prabangių jachtų galima išvysti spiečių burlaivių stiebų ar įvairiausių plūduriuojančių laivukų valčių ir laivų. Nuo žvejybinių iki turistus viliojančių margai išdažytų beskonybių.
Taigi. Davas. Tradiciškai tai laivas, kuris nuo kylio iki denio ir stiebo pastatymo – rankų darbas. Dabar jau aišku naudojami ir pjūklai, ir vinys ir t.t... Progresas, vis tik, bet senaisiais laikais (kurie buvo dar visai neseni) vietoje vinių buvo naudojamos kokoso pluošto virvės – korpuso lentos buvo tarsi susiūtos. Tokie laivai, pasak aprašymų ir liudijimų, plaukiojo dar XX a. pradžioje - net 40 ir 60 tonų! O toks korpuso „siuvimas“ – mena dar senovės Egipto laikus.
Taigi, ir dar viena burinio davo ypatybė – dažniausiai (beveik visada) naudojama trikampė arba trapecinė burė (nepainioti su lotyniška, nors ji irgi naudojama). Be abejo, dabar jau į davus statomi ir varikliai. Turistiniai iš vis neretai turi stiebus, tik kaip puošmeną ir nenešančius jokios praktinės naudos. O šiaip tai labai įdomus laivas – plaukiant su tipišku „davu“, jis kažkiek primena mūsų žvejybinę dorę. Pakrančių laivų grimzlė neretai nedidelė ir kai nepakrautas, jis net ramiame vandenyje gerokai siūbuoja. Tad jautresniems turistams, ne jūržmogiams – tai reiktų žinoti ir atidžiau rinktis laivą kuriuo judėsite į kokią nors pakrančių ekskursiją.
Kada atsirado davai, niekas jau nežino, bet manoma, kad kokie 700-600 pr. Kr. g.
Ir į Arabų pusiasalį atkeliavo iš Indijos. Štai su tokiu davu, skirtu prekybai (veikiausiai
Baghlah‘as ar baggarah‘as – apie juos kiek žemiau) ir plaukiojo Sinbadas
Jūreivis... Apie davus jau rašė ir
senovės graikai, ir romėnai – davų
vystymasis ėjo kiek kitokiu keliu, nei laivų statyba Tolimuosiuose Rytuose
(pradedant Kinijos jūra) ar Europoje ir, net Viduržemio jūros pakrantėse. Tad
iš karto pasakytina, jog nei su kokiais berberų laivais (pvz. galerom ar feliūgom),
kad nieko bendro, kaip ir su džonkomis, nors kai kada painiavos literatūroje
būna! Džonkos - tai visai kito tipo laivų plejada. Beje, ko gero toks mišrus davo ir džonkos laivo tipas būtų malajų pinas (pinis) ar bedoras (bedor)
Ir dar įdomus dalykas – davų statyba pastoviai vystėsi – nestovėjo vietoje. Nenustebkit – statytojai, vedantieji meistrai – buvo laikomi menininkais (arba jiems prilyginti)! Perėmė netgi nemažai europietiškos laivų statytojų patirties. Pavyzdžiui sambuk‘as – vos ne visiškai 1:1 Viduržemio karavelė – tai yra - peraugusi žvejų valtis: nuo kilio iki lentų suleidimo. Galima tiesiog imti ir bandyti rekonstruoti kokią nors Vasko de Gamos laivioką. Stačiakampis laivagalis, taip taip pat europiečių įtaka. Senoviniai davai dažniausiai buvo siaurėjantys.
Na, o mediena, pavyzdžiui Omane – dažnai naudojama indiška - palmės ir net akacijos... Aišku Afrikos rytinėse pakrantėse ir vietinė.
Na, bendrai paėmus, apie kiekvieną davų plejedos laivą galima parašyti po didžiausią apžvalgą, o aš tik perbėgsiu per pačius populiariausius davų tipus. Tik prieš tai atkreipsiu esminį skirtumą nuo europietiškų laivų tipų klasifikacijos: o pagrindinė esmė ta, kad europiečiai burlaivius klasifikavo pagal bures ir takelažą, o arabai pagal laivo korpusą... Tad, tiesioginis vertimas ar tapatinimas su europietiška klasifikacija – tiesiog negalimas. Nors grožinėje literatūroje (ir ne tik), bando anglišką sąvoką „dhow“ versti į brigą ar škuną, ar dar kokį mažesnio europietiško tipo laivą ir tai visiškai neatitinką jokios prasmės. Tad sutikę kur parašymą, jog arabai ar vakarų indai kur nors lakioja su škuna ar brigu, ar kokia brigantina – būkit tikri – tai tiesiog vienoks ar kitoks vertalas iš „dhow“. Po tuo veikiausiai slypi arabiškas laivas.
Beje, žodžio „dhow“ patys arabai nenaudojo, tai anglų išmislas – tai žodis, kurį laivams apibūdinti naudojo bantai (swahili arba Suahili kalbinė grupė). Arabiškai laivas: safīna, qārib ir markab. Kaip vienu seniausiu šaltiniu galime remtis Koranu (dėl laivo tipo). Pavyzdžiui, Nojaus laivas buvo vadinamas Nojaus safina. Gārib/qawārib ir markab - turimas galvoje transportinis laivas. Dabar paskutinysis dažniausiai tai valtis, kateris ir pan.
Taigi:
1. Baghlah arba baggarah – mulas arba jautis(karvė). Transporteris – krovininių pervežimams skirti laivai (Indijoje – pattamar). Didelio tonažo, didelė grimzda. Lėti.
2. Barijah – pirmų dviejų mažasis brolis – smulkus pakrančių artojas;
3. Battil – kaip ir pirmi du, kaip ir patamaras, bet jų išskirtinis bruožas, kad trikampei burei turi labai ilgą skersinę rėją, o stiebo viršūnėje yra masyvus bumbulas (takelažo įrangos dalis) Greitaeigis toks rytietiškas kliperis. Labai dažnai sutinkamas Kuveite ir Indijoje – toks rytietiškas simbolis;
4. Badan (Beden-safar) – batilo mažasis broliukas – žvejybinis toks pakrančių naršytojas.
5. Dhangi arba Boum – irgi kažkas panašaus batilą, bet jau jo korpusas ganėtinai aštrokas, smailėjantis. Neretai su paaukštintais bortais.
6. Kotiya – tipiškas davas, kaip pirmi du, bet su iškilia raižyta, ornamentuota nosimi. Tik ne koks slibinas, o dažniausiai ji užsukta kaip kriauklė, kaip arkliukas ar akies simbolis. Viduryje gali būti dar koks ornamentas. Dabar jau retas, iš neatmenamų laikų glūdumos atėjusi puošmena su paslėpta, be abejo, sakraline potekste.
7. Jihazi ir jelbut – iš esmės, tai mums gerai žinomas jalas. Beje, net ir korpuso lentos dažnai užleistos viena ant kitos. Žvejybiniai arba netolimiems plaukiojimams skirti burlaiviukai (galimi ir irklai). Čia jau grynai europiečių/šiauriečių užvežtos jūrinės valties palikuonis arba tiesiog jalas.
8. Sambuk – jau kaip ir rašiau. Ko gero mūsų akiai geriausiai atrodantis davas.
9. Na ir dar krūvelė visokiausių pavadinimų ir užvadinimų persimaišiusių su arabų, persų ir hindi kalbomis ar šiaip, margaspalviu pakarančių slengu...
Beje, mišrių davų tipų irgi pilna. Tai ne baigtinis sąrašas.
.jpg)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą