Albrechtas Diureris... Taro... (Magiškasis kvadratas)

Ne, jokios mistikos... Veikiau atvirkščiai...

Apie Albrechtą Diurerį (Albrecht Dürer; 1471 – 1528 m.) nerašysiu, kadangi apie gana nemažai prirašyta, o juolab, kad tai buvo pirmasis renesanso menininkas, kuris parašė autobiografiją. Nepilną, pilnai biografijos spragų neužpildo, tačiau iš antraeilių šaltinių, beveik iki pat smulkmenų ji atstatyta. Kodėl? Matyt todėl, kad tai buvo vienas iškiliausių renesansų menininkų, palikęs gilų pėdsaką. Netgi po šiai dienai, kai kada matydami iliustracijas, net nesuvokiame, kad tai tėra Diurerio stiliaus geresnis ar blogesnis pamėgžiojimas. Na ir ypač jam mėgsta pripaišyti ar uždėti kažkokią tai mistiko ar misticizmo kaukę. Ypač visokie praktikuojantys ir virtualūs būrėjai. Matyt todėl, kad jis tarp 1496 metų ir 1506 metų išleido taro kortų seriją, kurią sukūrė pagal Mantenji taro kortų kaladę (it.: Tarocchi del Mantegna). Beje, kai pagal būrėjišką prasmę diurerio pasaulio suvokimo korta netinkama (pavyzdžiui vežimas, Paskutinis teismas, Mėnulis), ji dažnai pakeičiama kokia nors kita Diurelio graviūra. Tai padaryti, aišku nesunku - šiuos laikus pasiekė virš 1000 ksilografijos graviūrų (įskaitant ir eskizus) ir beveik antra tiek raižinių ant metalo (apie paveikslus ir paveikslėlius - net nekalbu).

Matomai misticizimo adeptams ir visokiausiems pasaulinio suokalbio šalininkams labai imponavo Diurerio bandymas perkelti jausmus, pasaulėžiūrą ir pasaulio suvokimą į graviūras,   Diurerio paslaptingasis kvadratas*, bei kartus su Johanu Stabiusu (Johannes Stabius, 1460 – 1522) sukurtas Šiaurės ir Pietų žvaigždynai, kurio stilių viso pasaulio atlasai mėgžioja po šiai dienai, bei pasaulio gaublys (visi trys kūriniai - apie 1515 metus), kuris ganėtinai įdomus tuo, kad gali užčiaupti gerkles tiems, kurie bando teikti, jog dar XV-XVI a. mūsų protėviai buvo neišmanėliai tamsuoliai (deja, bet tokių teiginių pilna).

Na, bet kaip ten bebūtų, Diureris nebuvo mistikas. Jis buvo menininkas. Genialus menininkas ir kaip tiems laikams įprasta – matematikas. Ir Arkanų kaladę sukūrė ne būrimui, o pasaulio suvokimui. Būtent tuo metu ir net iki XIX a. taro didieji arkanai labiau atspindėjo pasaulio, tiksliau žmonijos sandarą. Jos nebuvo skirtos nei lošimui, nei būrimui – tai filosofinės pasaulėžiūrą atspindinčios kortelės... Tačiau matyt per daug gerai atspindėjo... Juo labiau, kad Šventosios Romos imperijos kaizeris (imperatorius) Maksimilijonas Pirmasis jam iki gyvos galvos skyrė 100 guldenų pensiją (tai anuomet – nemaži pinigai), o tai reiškė, kad jis tikėjimo prasme buvo “krištolinis”. Juolab, kad jo kelis (berods 4) Niurnbergo kolegas, nuteisė už eretikavimą ir prisidėjimo prie “valstiečių sukilimo”. Tai reiškė, kad jokių polinkių į misticizmą nebuvo įžiūrėta, o pietų Vokietijoje, reformacijos išvakarėse, tai buvo ganėtinai reikšmingas aspektas ir bet koks “šešėlis” būtų juoda dėme kritęs ant jo biografijos ir tolimesnės karjeros.

Taigi, išdedu visas 22 Diurerio Taro kortas (pas būrėjus dažnai būna 23 – dvidešimt trečia tuščia, be jokio paveikslo). Meninė ir užšifruota filosofinė prasmė, net šios dienos filosofui ir mąstytojui, nepadarytų gėdos (pridedu u lietuviškais pavadinimais ir prasme. Netgi labai įdomu pamatyti, kaip kai kur transformavosi pavadinimai)...

 

"Kvailys" arba "Juokdarys", arba "Beprotis"
kartais statoma į galą arba į priekį

I. Magas. Pasaulio valdytojas, manipuliotojas

II. Žynė. Žyniuonė. Pranašė

III. Imperatorienė.

IV. Imperatorius

V. Žynys. Šventikas. Įkvėpėjas

VI. Meilužiai. Pasirinkimas.

VII. Vežimas. Pasitenkinimas
 (būrėjai šį vežimą keičia į kovos vežimą - pergalę, triumfą ir nors teigia naudojantys "Diurerio kortomis" - ją pakeičia į kokį kitą panašaus stiliaus kortą)

VIII. Teisingumas.
(būrėjai dažnai ją vadina, galia ir stiprybė)

IX. Atsiskyrėlis. Išmintis

X. Fortūna. Sėkmė. Likimo ratas

XI. Galia. Stiprybė
(pas būrėjus dažnai būna sukeičiama su VIII arkanu - Teisingumu)

XII. Pakaruoklis. Išbandymai. Tarp dangaus ir žemės.

XIII. Mirtis. Pabaiga prieš naują pradžią.

XIV. Laikas. Susikaupimas.
(būrėjai dažnai traktuoja kaip santūrumą ar saikingumą)

XV. Velnias. Šėtonas.
(būrėjai traktuoja, kaip likimą ir kliūtis, priklausomybę)

XVI. Bokštas. Žlugimas. Griūtis. Nusivylimas.

XVII. Žvaigždė. Viltis.

XVIII. Mėnulis. Susikaupimas. Ilgesys. Darbas susijęs su ramybe ir apmąstymu.
(kadangi germanų kalbose tai moteris , tai dar ir nenuspėjamumas - ši prasmė labiausiai ir nuėjusi pas būrėjus. Tačiau tie, kurie būrimui bando pritaikyti Diurerio kortas, dažnai jos nenaudoja arba išima tiek moterį, tiek astronomą)

XIX. Saulė. Sėkmė.

XX. Prisikėlimas. Paskutinis teismas.
(būrėjai traktuoja kaip atsinaujinimą. Grįžimą prie senų užmančių)

XXI. Pasaulis. Harmonija.

_____________________________________________

*Pastaba. Mistikų taip mėgstamas “Magiškasis kvadratas” buvo išraižytas graviūroje “Melancholija”. Jo įdomumas tame, kad kvadrate sudėlioti skaičiai nuo 1 iki 16, ir kiekvienas kampinis kvadratas, turi sumą 34, o bet kurios nuo centro simetrinės poros suma – 17 ir net sugebėjo jame patalpinti graviūros sukūrimo datą “1514”...