Bilis... bilmenas... angliška gizarma... Velso kablys

Bilis... bilmenas... angliška alebarda... angliška gizarma... Velso kablys

Itališka gizarma

Visame pasaulyje gerai žinomas „angliškas“ lankas: tiek iš kinų, tiek iš kronikų, pasakų, legendų ir t.t., ir panašiai. Tačiau paklausus, ar anglai dar kažką tokio ypatingo, būtent angliško, savo ginkluotėje naudojo? Atsakyti būtų ganėtinai sunku... Nors iš tiesų, buvo toks dalykėlis, pagal kurį neklystamai buvo galima atpažinti anglų pėstininkus 15 iki 17 a. amžiuje...

Tai biliai (saks: bylle)... tam tikra alebardos atmaina. Arba, jei tiksliau: gizarmos (it. guisarme), apie kurią labai daug pasakoja burgundijos karų kronikos...

Bet apie viską nuo pradžių.

Pats pavadinimas: bilis, nuo anglo-saksų „bylle“. Tarmiškai šis žodis reiškė visaniokojantį daiktą: mušimą, smeigimą, niokojimą, priklausomai nuo konteksto. Tad natūralu, kad net ir patį bulių (jautį).

Anglai alebardas pradėjo naudoti tik 15 a., Šimtamečio karo (1337–1453 m.) metu. Įdomu tai, kad  Rožių karo (1455-1487 m.) metu, šalia alebardų plačiai pradedami minėti „biliai“, kurie dažnai verčiami ar traktuojami kaip alebardos, o bilmenai – kariai naudojantys alebardas. Kai kur „biliai“ dar vadinami angliškomis gizarmomis. Nors iš tiesų, bilis nors vizualiai primena gizarmą, bet jis gerokai sunkesnis. Aišku, kad taip pavadinus, iš tiesų, didelės klaidos nebūtų, tačiau tai nebūtų ir labai korektiška dėl menkos ir nedidelės priežasties: nuo paprastų alebardų ir itališkų gizarmų, biliai vis tik ganėtinai skiriasi, o giliau pakapsčius, Anglijoje ir Velse, biliai turi gilesnes šaknis, nei iš kontinento atėjusios „barzdos ant koto“ (sen. vok. halm+bart, halmbard...halberd... alebarda).

Taigi, ypatingos jos buvo tuo, kad turėjo siaurus, ant koto užmaunamus, lengvai lenktus (galėjo būti ir tiesus ir kampu/trikampis), masyvius(!) ir ilgus ašmenis. Viršuje baigdavosi ilgu smaigu. Tačiau tai nebuvo vienintelis spyglys: statmenai jam, tarsi stogelis virš ašmenų, buvo dar vienas išgaląstas spyglys (kartais lenktas kaip sodininko peilis). Viena iš jo paskirčių, pavyzdžiui, buvo perpjauti kojų sausgysles arkliams ar žirgams...

Ilgą laiką buvo skeptiškai žiūrima į išilginio kirvio kertamąsias savybes, tačiau rekonstruktoriai kuo puikiausiai įrodė, kad neverta sumenkinti jo galimybių. Masyvūs ašmenys ant ilgo koto neblogai kerta net be stipraus mosto.

Bilių variantų, aišku, buvo visokių: unifikacijos juk nebuvo. Tad galima sutikti, pavyzdžiui, ir tokių kurie neturėjo jokių spyglių ar smaigų, o tik ilgakotį kirvį su ašmenims ir „pjautuvu“... Tačiau dažniausiai, vietoje penties buvo pritaisomas (nukaldinamas) dar vienas spyglys, panašus į ieties antgalį. Negana to, labai dažnai trimis spygliais neapsiribodavo. Dar pridėdavo spyglius antgalio apačioje – kažką panašaus į masyvias „šerno iltis“. Pasitaikė variantų ir su spygliais/smaigais statmenai ašmenims...

Na ir būtų galima baigti, jeigu ne vienas bet: biliai buvo skirstomi į juoduosius arba miško bilius ir “baltuosius“ (gal teisingiau „šviesiuosius“ ar „brangiuosius“). Tai yra "biedniokų"/prasčiokų bilius ir profesionalių karių bilius, kurie kaldinami tik karo poreikiams. Miško arba juodieji biliai buvo sunkūs ir pigūs, naudojami kasdieniuose darbuose. Iš esmės, kalvis per daug nesistengdamas gana spėriai galėjo tokį pagaminti ar perkalti iš metalo atliekų. Aišku, tas kas tinka genėjimui ir kapojimui, gana greitai gali virsti ir ginklu. Įdomu tai, kad XV a. aprašant Kale įgulą, buvo minima, kad ji buvo ginkluota miško biliais. Matomai pats įnagis Anglijoje buvo žinomas ir naudojamas nuo seniausių laikų, bet kaip ginklas tik nuo XV a., tai yra nuo visų tų ilgakočių ginklų žydėjimo aušros. Paskutinė užuomina apie jo panaudojimą kare  - 18 a. – anglų-airių konflikte.

"Bellman & Billman", 1680, Cries of London

Be kita ko, škotų karalius Jokūbas IV (gel: Seumas IV, angl. James IV of Scotland, 1473 — 1513) Flodeno mūšyje (Battle of Flodden, 1513 m.) iš pradžių buvo pašautas iš angliško lanko, o po to pribaigtas biliu...

Na ir išskirtinai reiktų paminėti Velso bilį. Net nežinia prie ko jį priskirti. Kai kada jis tiesiog traktuojamas, kaip atskira alebardos rūšis, kai kada kaip bilio atmaina... Iš esmės – pjautuvas su ilgu smaigu... Anglai jį vadina Velso kabliu - "Welsh hook". Na, bet kuriuo atveju, reikia pridėti žodį „Velso“ ir bus teisingai...