Šiek tiek suglumino lietuviškoji „wikė“,
kai "paguglinęs" žodį „revolveris“, ją atsiverčiau (galit pamėgint - visai įdomu)... Na ir prisiminęs
pokalbį-susirašinėjimą apie titnagines ir dagtines šudykles, pagalvojau, kad
reikia „brūkštelti“ trumpą apžvalgėlę...
Taigi. Revolveris. Pirmoji klaida, jei manote, kad revolveris tai trumpavamzdė šaudyklė vadinama pistoletu. Tai gali būti ne tik pistoletas, bet ir šautuvas.
Remingtonas |
Taurus Circuit Judge 45LC/410 |
Na, o jo istorijos pradžia, tai dar gūdusis XVI a. Tiksliau šio amžiaus pabaiga, kai prisukama spyna taip ir liko itin brangiu malonumu (tokia ir liko iki pat XVIII a. pabaigos), titnaginė - atlaužiama spyna dar tik-tik pasirodė, o mūšio lauke dar karaliavo dagtiniai šautuvai. Na, o apie XIX a. – revolverio žydėjimo epochą - iki Brauningo M1911, po kurios ji (epocha) po truputį ir palengva tirpsta – net neužsiminsiu. Apie XIX a. revolverines gonklininkų išmones prirašyta daugiau nei būtina ar reikia...
Taip... XV-XVI a. - parakinių šaunamųjų
ginklų eros ir inžinierinės minties pagreičio įgavimo pradžia... Žodžiu,
ginklininkai vietoje netrypčiojo ir kiekviena jų karta stengėsi sugalvoti ką
nors, kas lestų greitai pertaisyti šautuvus arba paversti juos į greitašaudžius ir patogius instrumentus. Na ir vienas iš variantų tai ir buvo būgno su keliomis kameromis,
kuriuose iš anksto suformuojamas šovinys, sukūrimas. Taip taip, šovinys,
tiek lingvistine, tiek funkcionaliąja prasme – masiškai, rankiniu būdu, vamzdyje
buvo formuojamas iki kol Prūsai austrams, su Johano
Dreizės (Johann
Nikolaus von Dreyse) šautuvais, neparodė kur vėžiai žiemoja.
Dreizės šautuvas |
Kas pirmas sugalvojo "revolverį" - neaišku...
Tik nereikėtų apsirikti išgirdus žodį "revolveris", nes iki pat XIX a. vidurio tai galėjo būti ir būgnai-vamzdžiai arba "peraugę" į vamzdžius būgnai. Tik skirtingai nuo būgno, jų retai buvo daugiau nei trys. Tai yra, vietoje būgno - sukdavosi vamzdžiai. Literatūroje ir tie, ir anie gali būti vadinami revolveriais. Tik vėliau, XIX a. pastarieji buvo labai stipriai modifikuoti ir įgavo rotorinio ginklo sąvoką, vamzdžių tapo daugiau, ir galutinai atsiskyrė (pavyzdžiui Gatlingo kulkosvaidis) nuo revolverių (iš esmės išsiskyrė ir atsiskyrė pats konstrukcijos principas, na ir vamzdžių keitimas šaudant itin greitai, tai kartu buvo ir tų vamzdžių aušinimas... ir t.t...).
Tik nereikėtų apsirikti išgirdus žodį "revolveris", nes iki pat XIX a. vidurio tai galėjo būti ir būgnai-vamzdžiai arba "peraugę" į vamzdžius būgnai. Tik skirtingai nuo būgno, jų retai buvo daugiau nei trys. Tai yra, vietoje būgno - sukdavosi vamzdžiai. Literatūroje ir tie, ir anie gali būti vadinami revolveriais. Tik vėliau, XIX a. pastarieji buvo labai stipriai modifikuoti ir įgavo rotorinio ginklo sąvoką, vamzdžių tapo daugiau, ir galutinai atsiskyrė (pavyzdžiui Gatlingo kulkosvaidis) nuo revolverių (iš esmės išsiskyrė ir atsiskyrė pats konstrukcijos principas, na ir vamzdžių keitimas šaudant itin greitai, tai kartu buvo ir tų vamzdžių aušinimas... ir t.t...).
Tiesa ta, kad jei
šautuvai su revolverio būgnu dažniausiai būdavo skirti medžioklei, tai
pistoletai su tokiu būgnu (revolveriai) – tapo savigynos ir karo instrumentu. Ko
gero tiek vieni tiek kiti, po truputėlį nueis užmarštin, nes pusautomačiai juos
sėkmingai išstumia.
Bet grįžkim į XVI a. pabaigą.
Viršuje nuotraukoje – muškieta revolveris.
Pagaminta 1605-1610 metais. Dagtinė!!! Pagaminta Vokietijoje. Skirta medžioklei. Būgnas
8 kamerų. Ilgis 139 cm., kalibras: 18,3 mm. Gal sėlinti paskui kokį grobį ji ir
nebuvo patogi, bet parke paleidžiamų fazanų ar kokių zuikių medžioklei ir, tuo pačiu,
pasipuikavimui prieš kaimynus fraicherius (vok.: vyr. Freiherr, mot.
Freifrau, merg. Freiin, vyriškas kreipinys dažniausiai „baronas“) netgi labai tiko.
Na ir dagtinis revolveris (persukami vamzdžiai):
Bet grįžkim į XVI a. pabaigą.
Veidrodinė nuotrauka |
Na ir dagtinis revolveris (persukami vamzdžiai):
Na, o čia, gerokai
įdomesnis jau pistoleto revolverio protėvis. Praktiškai titnaginio revolverio
klasika. Dabar saugomas Maihaugeno muziejuje Lilehameryje (Maihaugen, Lillehammer, Norvegija)
Jis pagamintas 1597
m. Priklausė generolui Georgui Reichveinui (Georg
Reichwein) iš Heseno, kuris Švedijos karaliaus kvietimu 1628 m. atvyko į
Norvegiją. Ten sėkmingai darė karjerą. Tuo metu, kur ant lentelės yra užrašas: „Georg
Reichwein 1636 m.“ – jis dar buvo majoras. Kokia proga jis ją užsakė – nėra žinoma.
Na, jis ypatingas savo būgno
konstrukcija. Tai vieno iš ankstyvųjų būgnų konstrukcijų, kur kiekviena kamera
turi savo parako lentynėlę (Snapplock).
Pats būgnas iš plieno. Aštuonių kamerų. Kiekviena kamera turi savo dangtelį, kuriuo uždengiama parako lentynėlė. Persukamas ranka. Užsifiksuoja dėka fiksatoriaus su spyruokle.
Pats būgnas iš plieno. Aštuonių kamerų. Kiekviena kamera turi savo dangtelį, kuriuo uždengiama parako lentynėlė. Persukamas ranka. Užsifiksuoja dėka fiksatoriaus su spyruokle.
Tam, kad šūvio metu nebūtų
savaiminio parako užsiliepsnojimo gretimose kamerose, suformavus
šovinį, kameros būdavo užtepamos vašku (buvo naudojami ir riebalai).
Pats vamzdis link laibgalio
siaurėjantis. Revolveris-pistoletas – prabangiai išpuoštas: varis, perlamutras,
perlai, ornamentai (viskas puikiai matoma nuotraukose).
Pentino ženklas nurodo, jog jis 1597
m. ir buvo pagamintas meistro Hanso Stoplerio iš Niurnbergo (Hans Stopler).
Na, o toliau keltas įspūdingesnių foto iš viso pasaulio...
Dagtinio revolverio-šautuvo replika - gerai matomos būgno kameros |
XVI-XVII pradžia |
Pervuša Isajevas, 1620-1625 m. 1,35 m. ilgis Na ir truputis egzotikos... Japonija 1850-tieji... (nesusilaikiau).. |
P.S. Dar norėjau užsiminti apie užpatentuotą Džeimso Puklės revolverį-kulkosvaidį (James Puckle, London), bet jis jau pats savaime vertas atskiros apžvalgos...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą