Nuo nerangių burlaivių prie garlaivių...

 

 Pirmas paveikslėlis: dail. Guy Deel (1933-2005) 

 

Taigi. Mestelėjau akį į lietuvišką wiki, ką gi rašo apie garlaivius ir nuoširdaus juoko ašaromis pasūdžiau tą pačią arbatą, kuri stovėjo priešais mano nosį...Bet ne apie tai... tikėkimės, kad ten kas nors kada nors šiek tiek daugiau brūkštels, o tuo tarpu...

Taigi, pirmasis realus garlaivis laivybos istorijoje buvo „North River Steamboat of Clermont“. Arba, kaip žurnalistai jo pavadinimą sutrumpino – tiesiog „Clermont“ (Klermontas). Ir pirmasis jo reisas buvo – 1807 m.!

Bet gal truputėlį nuo pradžių.

Anglijoje pirmą kartą garlaivis buvo paleistas 1802 m. - garlaiviukas „Charlotte Dundas“. Įdomu tai, kad jį pastatęs Viljamas Saimingtonas (William Symington, 1764-1831) ir Džonas Šenkas (John Schank, 1740-1823), Glazgo Klaido kanale (prieš tai išbandę savo laivą) buksyruodami dvi baržas sėkmingai nuplaukė apie 20 mylių (apie 2 mylias per valandą) ir tam sugaišo kiek daugiau nei 9 val. Bet... Bet nors eksperimentas ir buvo sėkmingas, laivioką pririšo krantinėje ir „užmiršo“. Jį demontavo tik 1861 m.! Kitaip tariant, šis garlaiviukas buvo pripažintas netinkamu, nes pastebėta, jog jo keliamas bangavimas ardo kanalo krantus... 

Taigi, tačiau, pasak legendos - eksperimentą stebėjo vienas toks amerikonas iš Pensilvanijos – Robertas Fultonas (Robert Fulton, 1765-1815), kuris vėliau buvo pripažintas garlaivystės pradininku, jei galima taip išsireikšti. Na, o „legenda“ todėl, kad Fultono biografijoje šie metai balta dėmė - manoma, kad po to, kai Napoleonas jį išjuokė, jis sunaikino savo projektus ir dingo. Veikiausiai Prancūzijos vyriausybei buvo reikalingi brėžiniai, o ne pats Fultonas.

 Tiesa, dėl dar kitos vyraujančios legendos, būgtai Napoleonas jam išrėžė: „Jūs ką? Ruošiatės cigaro dūmais varyti šitą laivą?“ Savo laiku, tai buvo sparnuota frazė, kurios Napoleonas nesakė, tačiau iš esmės, tai sutrumpinta jo pasisakymo esmė. Galimai jau jo amžininkai ir bendražygiai taip sutrumpino Bonaparto požiūrį. Tačiau išliko ir originalus jo pasakymas:

 

- pancūziškai: „Quoi, monsieur, voulez-vous faire naviguer un navire contre le vent et les courants en allumant un feu de joie sous son pont? je vous prie de m'excuser, je n'ai pas le temps d'écouter de telles bêtises.";

- angliškai: „What, sir, would you make a ship sail against the wind and currents by lighting a bonfire under her deck? I pray you excuse me, I have no time to listen to such nonsense."

O šiaip, R.Fultono biografija labai įdomi ir spalvinga. Netgi pavyzdys, kaip tėvams mažiau reikia nurodinėti jaunimui, ką veikti ir kuo užsiimti. Žodžiu, dar jaunystėje, vaikinukui rankos augo iš tos vietos kur reikia ir jau būdamas 14 metų sukonstravo valtį su mentiniu ratu. Tik tiek, kad jį suko rankom, o ne garu... Tačiau jau taip atsitiko, kad Filadelfijoje jis nuo 17 metų dirbo juvelyro padėjėju (vis tik, tokie įgūdžiai veltui neprapuola – išugdė kruopštumą, pedantizmą ir vėliau to labai jam prireikė). Po kelių metų užsiėmė tapyba ir brėžinių braižymu (buvo tokia specialybė). Štai, tuo metu, jaunas vyrukas susitinka Bendžaminą Frankliną (taip, tą patį), kuris deramai įvertinęs jo kruopštumą, patarė vykti į Angliją pas tėvo pažįstamą garsų architektą Bendžaminą Vestą studijuoti meno ir architektūros...

Tačiau vaikinui architektūra nebuvo miela širdžiai – juk jam nuo mažumės rūpėjo laivai ir garo varikliai, bet nei JAV, nei Anglijoje jo mintys neprigijo, o ir rėmėjų-mecenatų nerado.. Na, tada išvyko į Prancūziją (1797 m.), kur Napoleonui sėkmingai pristatė povandeninio laivo „Nautilius“ projektą! Negana to, net vyko jo bandymai (1800 m.)! Tiksliau, buvo trys projektai tuo pačiu pavadinimu – paskutinis 1807 m. Šis jo „Nautilius“, bandymų metu Havros įlankoje (Š. Prancūzija) nuėjo 460 m. 7,6 m. gylyje!.. Pagal tuos laikus, tai buvo ganėtinai sėkmingas projektas.

 

Bet... bet... projektai amžininkų nebuvo tinkamai įvertinti... Juos atmetė Prancūzijoje, vėliau Anglijoje ir, dar vėliau - JAV...

 Tuo pačiu metu jis dar bando eksperimentuoti su torpedomis... Bet irgi nesėkmingai – Napoleonas (tiksliau jo patarėjai) lengva ranka atmetė visus tuos projektus (įdomu – visas pasaulis Bonapartas buvo laikomas toliaregišku genijumi, bet ne vieną inžinerinį polėkį jis (Napoleonas) lengva ranka „sudegino“). 

 

Kita vertus, Prancūzijoje praleistas laikas veltui nenuėjo – ten jis susitiko ir susibičiuliavo su JAV pasiuntiniu Robertu Livingstonu (taip pat su inžineriniais polėkiais), kuris, vis tik įtikėjo Fultono perspektyvomis ir finansavo kitus tolimesnius projektus (betarpiškai vėliau net prisidėjo). Žodžiu, R.Fultonas, tarpininkaujant Livingstonui, pas Vatą ir Botoną užsako garo variklį ir 1806 m. išvyko į Niujorką (kartu suprojektuoja ir paskutinį 3-iąjį „Nautilių“)...

Nors, reikia pažymėti, kad matomai projektai su torpedomis irgi veltui nepraėjo – inžinierius perprato, kad 20 arklio jėgų garo variklis ganėtinai menkas stumti tų laikų tipinę baržą (laivą), tad, atitinkamai ėmėsi projektavo ir laivą siekdamas išgauti kuo mažesnį vandens pasipriešinimą. Žodžiu – gimė keistos ir neįprastos išvaizdos „Klermontas“. Kitaip tariant, šis inžinierius pirmasis istorijoje pabandė į vieną visumą sutraukti ir variklį, ir korpusą, ir judėjimą... Nors jo pasirinktas plokščiadugnio laivo variantas ir nelaikomas sėkmingu... Jis turėjo trūkumų, bet pamatus ta kryptimi, kaip ir padėjo.

 Žodžiu – 1807-08-17 „Klermontas“ sėkmingai išbandomas ir 100 tonų talpos garlaiviukas išplaukia į Hadzoną (Hudson River). Nežiūrint skeptikų, nusivaro net 240 mylių. Vidutinis greitis – net 4,5-4,7 mazgai (vietomis virš 5). Tiesa, varikliuku gelbėjo ir du stiebai su burėmis, kai oro sąlygos leido jas naudoti. Tam laikmečiui – tai netgi labai vykęs sprendimas. Taigi, laivas: jį varė apie 20 A.J. garo variklis, kuriam gelbėjo dvi burės, laivas 40 m. ilgio ir 4,9 m. pločio - panašus į silkę. Mentiniai ratų diametrai 5 m. Tuo metu variklis dar buvo kūrenamas dar ne anglimis, o malkomis (pušis ir ąžuolas).

Įkvėptas sėkmės, jau tų pačių metų spalį atidaro komercinius reisus, bet... Bet pirmasis reisas įvyko be keleivių – niekas nedrįso plaukti tokiu keistu ir dūmijančiu laivu. Tačiau grįžtant – atsirado fermeris – kuris nusipirko bilietą už 6 dolerius! (vos ne dvigubai pigesnis, nei įprastinis). Fultonas, apsidžiaugęs pirmuoju keleiviu – fermeriui  padovanojo „amžinąjį bilietą“ – nemokama plaukimą jo garlaiviais! Taigi, šis fermeris – pasaulyje pirmasis garlaivio keleivis (ne įgulos narys)!..

Na, štai ir sėkmės startas – projektas pasirodė labai vykusiu, pradėjo ne tik atsipirkinėti, bet ir nešti pelną... Fultonas užpatentuoja savo „Klermontą“ ir pastato dar 15 tokio tipo garlaivių ir tapo savotiška grėsme „senajai“ laivybai. Kartu pastato ir vieną ne mažiau garsų garlaivį „Naujasis Orleanas“. Esmė tame, kad „Naujasis Orleanas“, kurį projektavo jau kartu su R.Livingstonu ir laivų statytoju N.Ruzveltu - buvo skirtas būtent Misisipei (specializacija). Tuo metu, JAV visai dar nesenai iš Prancūzijos nusipirko Luizianą (1802 m. – tuo metu tai buvo šalis Naujosios Prancūzijos dalis nuo N.Orleano iki dabartinės Kanados. Prie pirkimo prisidėjo tas pats R.Livingstonas), o ši upė dar buvo mažai tyrinėta ir menkai gyvenama. Ši upė buvo laikoma klastinga ir įnoringa. Žodžiu – projektas pavyko puikiai, susilaukė sėkmės ir dėmesio – tapo legenda: „Naujasis Orleanas“ 1811 m. išplaukia iš Pitsburgo ir pasieka Naująjį Orleaną, o vėliau kursuoja Misisipe ir Ohaju... 

„Naujasis Orleanas“

Per JAV ir Anglijos karą (1812–14 - JAV laikomas antruoju nepriklausomybės karu), Fultonas Niujorko gynybai suprojektuoja savo garsiąją plaukiojančią bateriją „Demologos“. Tai garu varomas katamaranas-plaustas su 32 stambiakalibriais pabūklais. Realiai ant šio plausto buvo sumontuoti tik 24 pabūklai, o du suplanuoti šimtasvariai pabūklai (berods haubicos) ir visai nestatyti. Tačiau Fultonas jau savo projekto realizacijos nebeišvysta – miršta nuo džiovos, o ši plaukiojanti baterija, pastačius – pavadinama jo pavarde. Vėliau, pamėgdžiojant, pasaulyje buvo pastatyta ne viena tokia plaukiojanti artilerijos baterija... Bet tai jau kitos istorijos...

 

Žodžiu – kai rūko kaminai...

P.S. Nuotraukose – replikos. Nautiliaus pjūvis be torpedos kameros. Beje, "torpeda", tai dabartinis sąlyginis pavadinimas. Pagal veikimo principą, tai labiau buvo prisilipinanti mina.

P.S.S. Šiai apžvalgai pasirodžius FB (mano paskyroje 2021-01-25), buvo gana įdomus komentaras ir atsakymas. Gaila, kad prapultų, todėl įdedu:

Komentaras: 

Donatas Espada ,ir mano mėgstamiausia.Iškart prisiminiau kai Fultoną paminėjot.Tiesa kažkoks ispanas buvo kažkokį garo laivą sukonstravęs,bet pradėjo klibinti inkvizicija ir metė viską, užsidarė vienuolynan.Irgi iš tos pačios knygos.

Atsakymas:

Na ir žinok, mane sudominai su ta inkvizicija. Atkasiau tą veikėją. Esmė tame, kad po 1519-23 metų inkvizicijos reformos, beveik viskas kas apie ją kalbama - 80-90% nesąmonės. Labai reikia filtruoti informaciją. Nuo to laiko ispaniškoji inkvizicija jokių raganų ir demonų ar eretikų jau nebegaudė. Net veikalai apie juos daugumoje atvejų buvo pripažinti nesąmonėmis. Jų pajėgos ir veiklos kryptis pagrinde, kaip ir Vatikano, buvo nukreipti prieš protestantizmą ir t.t. Tai dažniausiai buvo laibai išsilavinę žmonės. Visi "konfliktai" (kaip Bruno ir Galilėjaus), būtent dėl tikėjimo, bet ne dėl inžinerinių dalykų. Visa tai liudija ir išslaptinami archyvai. Taigi, tas pats nutiko ir su tuo ispanų išradėju, kaip pasirodė: kapitonas Blasco de Garay - (įdomi persona apaugusi mitais ir legendom) ir jo laivu "La Trinidad" (Trjybė) Jis savo garlaiviuką pristatė Karoliui 1543 m. Ir! ir kaip paskatinimą naujiems tyrimams realiai - gavo net 200.000 maravedžių paskatinimą! Jokių inkvizicijų nebuvo - eilinis anglosaksiško juodinimo pavyzdys! O gimė iš to, kad to garlaivio brėžiniai iš archyvų prapuolė ir Balzakas ta tema 1842 m. parašė komedijinę pjesę, kuri buvo pastatyta Paryžiuje, kaip iš valdžios išvilioti pinigus. Iš ten ir auga mitų ausys...

Žodžiu ir "Laivai ir jūrininkai" reikia skaityti su tam tikra "atsarga". Autoriui, manau, toli gražu ne visokeriopa info buvo prieinama.

O raganų ir demonų ieškojo jau protestantai germaniškose ir anglosaksiškose šalyse - katalikiškose šalyse jau toji "mada" buvo praeitas kūdikystės amžius.

_______

Štai, originalas - net į "gūglo" vertėją įsimetus, esmę pagauti galima:

"Blasco de Garay, capitán de mar, propuso en el año 1543 al emperador y rey Carlos V un ingenio para hacer andar las naos y embarcaciones mayores, aún en tiempo de calma, sin necesidad de remos ni velamen. A pesar de los obstáculos y contradicciones que experimentó este proyecto, el emperador convino en que se ensayara, como en efecto se verificó en el puerto de Barcelona el día 17 de junio del expresado año de 1543.

Nunca quiso Garay manifestar el ingenio descubiertamente, pero se vio al tiempo del ensayo que consistía en una gran caldera de agua hirviendo y en una ruedas de movimiento complicadas a una y otra banda de la embarcación.

La experiencia se hizo en una nao de 200 toneles, venida de Colibre a descargar trigo en Barcelona, llamada la Trinidad, cuyo capitán era Pedro de Scarza.

Por comisión de Cárlos V y del príncipe Felipe II, su hijo, intervinieron en este negocio don Enrique de Toledo, el gobernador don Pedro de Cardona, el tesorero Rávago, el vicecanciller, el maestro racional de Cataluña don Francisco Gralla, y otros muchos sujetos de categoría, castellanos y catalanes, entre ellos varios capitanes de mar que presenciaron la operación unos dentro de la nao y otros desde la marina.

En los partes que dieron al rey y al príncipe, todos generalmente aplaudieron el ingenio, en especial la prontitud con que se daba vuelta a la nao. El tesorero Rávago, enemigo del proyecto, dice que andaría dos leguas cada tres horas: que era muy complicado y costoso, y que había mucha exposición de que estallase con frecuencia la caldera. Los demás comisionados aseguran que la nao hizo ciaboga dos tantos más presto que una galera servida por el método regular, y que andaba a legua por hora cuando menos.

Concluido el ensayo, recogió todo el ingenio que había armado en la nao, y habiéndose depositado las maderas en las atarazanas de Barcelona guardó para si lo demás.

A pesar de las dificultades y contradicciones propuestas por Rávago, fue apreciado el pensamiento de Garay, y si la expedición en que entonces estaba empeñado Carlos V no lo estorbara sin duda lo hubiera alentado y favorecido.

Con todo esto promovió el autor a un grado más, le dio una ayuda de costa de 200.000 maravedises por una vez, mandó pagarle por tesorería general todos los gastos, y le hizo otras mercedes.

Así resulta de los expedientes y registros originales que se custodian en el Real Archivo de Simancas, entre los papeles del Estado del negociado de Cataluña y los de la secretaria de Guerra, parte de mar y tierra, en el referido año de 1543.

Simancas, 27 de agosto de 1825, Tomás González."

 

Komentaras:
Každailis ir galėjo remtis angliškais šaltiniais,vargu ispanišksis.Taip ir atsirado inkvizicija.

 

Atsakymas:  

Ir beje, imperatoriui jis pristatė 3 ar 4 garlaivio, kaip pasirodo versiją. Iki šio pristatymo net buvo išleistas įsakas kopijuoti Garajaus laivus. Pagrindinė kritika buvo, kad iš tokio laivo buvo sunku išlaipinti karius arba įlaipinti, kaip ir pakrauti krovinius, nes trukdė ratai su metimis

Beje, tas pats Garajus buvo sukūręs jūros vandens gėlinimą, būgtai dėl kurio pakankamai ilgai išsilaikė Gelbės forto įgula per 1560 m. apgultį (nors jiems tai ir nepadėjo), nors šis būdas vėliau buvo priskirtas siciliečiams.

 Komentaras:

stipriai aplenkė laiką su savo garlaiviu, todėl ir nepasisekė.

 Atsakymas:  

Beje, paskutinis jo projektas buvo 1550, bet realizuoti nespėjo, kaip ir nepavyko išgauti, kad jo laivai plauktų ne tik ramiu vandeniu. Kitaip, su tokiu palaikymu istorija būtų gerokai kryptelėjusi 

Komentaras:

Kažint. Net industrinės epochoje garlaiviai apie 50 metų kovojo dėl vietos po saule,o čia Ispanija, feodalinė sistema dar. Vargu būtų pritaikę plačiam naudojimui. 

 ....