Britų komandosai ir kaip lietuviai su jais susiję

 

Britų komandosai ir kaip lietuviai su jais susiję.

 

Aut.: Mantas Rumšas

Jeigu pageidaujate, galite straipsnį parsisiųsti čia:

PDF

MOBI

 

________

Mažas komentaras ir truputis priešistorės.

Žodis komandosas arba angliškai „Commandos“, kilęs iš lotynų „commandare“ – „vadovauti“. Pradžioje tokios sąvokos, kaip „komandosas“ nebuvo (atsirado tik II Pasaulinio karo metu dėka žiniasklaidos – apie tai kiek žemiau), o „komanda“ reiškė asmenų ar kovotojų didesnį ar mažesnį būrį (netgi kuopą), kurie veikia iš vien. Vėliau jau, jau atrojo Pasaulinio karo metu, „komanda“ pavirto į būtent specifinį specialiosios paskirties elitinį būrį, kurie pradėti vadinti „komandosais“. Anglų kalboje, norint atskirti „komandą“ nuo komandosų, pastarieji visuomet rašomi iš didžiosios raidės. Kaip matote, šios dilemos lietuvių kalboje nėra.

Taigi, komandosai iš kitų karinės paskirties dalinių skiriasi tuo, kad specializuojasi didelės vertės taikinių puolime, fronto linijos žvalgyboje ir išpuoliuose (reiduose), dažniausiai naudojant netradicines priemones ir taktiką siekiant užtikrinti netikėtumą (o tuo pačiu demoralizuojant priešą) užimant objektus, atliekant diversijas, žvalgybą ir t.t. Taigi, skirtingai nuo kitų dalinių, jie veikia fronto linijose, dažniausiai atviroje kovoje, kovojant būriu. Skirtingai nuo kitokių specialios paskirties dalinių, jie nenaudojami tolimo nuotolio žvalgybai, reidams, diversijoms ir pasaloms.

Šie specifiniai kariniai daliniai kaip efektingas kovinis vienetas išgarsėjo per pirmąjį Būrų-Anglų karą. Tuo metu naudojama sąvoka „komando“ pagal olandišką prasmę (afrikanso kalb.), kuri galimai į afrikaso kalbą pateko dėl glaudaus bendravimo su portugalų prekijais ir kolonistais, reiškė mobilią komandą, kuri vykdo karinės vadovybės įsakymą (tad tai negali būti prilyginti savarankiškai veikiantiems partizanams). Tai buvo nedideli ir itin mobilių lengvai ginkluotų būrų būriai, kurie britų karinėms pajėgoms pridarė gana didelių nuostolių netikėtais reidais (išpuoliais). Šie mobilūs būriai gana sėkmingai veikė ir per antrąjį būrų-anglų karą. Karininkas, kuris vadovavo afrikansų (būrų) mobiliai komandai, buvo vadinamas komendantu arba komanderiu. Atitikmuo būtų pulkininkas leitenantas arba pulkininkas. Bent jau taip jie buvo įvardinami pačių britų.

Taigi, šie mobilūs būriai padarė britams „gerą“ įspūdį ir jie jų nepamiršo – taip „Commandos“ ir atkeliavo į britiškąsias karines pajėgas, ir užėmė svarbią vietą Antrojo pasaulinio karo istorijoje. Tiesa, pačių britų ir JAV žiniasklaida truputėlį įvedė painiavą ta prasme, kad nesigilindami į prasmę dažniausiai rašė „the commandos“, tai yra vienaskaitoje, nepridėdami jokio „unit“ (padalinys) ar kažko panašaus. Galvoje buvo turimas visas būrys, o eilinis skaitytojas tai suvokdavo kaip pavienį kovotoją. Deja, kai kurie vertėjai į šį aspektą taip pat neatkreipdavo dėmesio. Tiesa, šiai dienai, lygtais jau tokių nesusipratimų kaip ir nebeliko ,ir „komadosas“ su „komandosais“ nebepainiojamas.

Tiesa, jeigu skaitytojui įdomu, tai pati sąvoka „commandos“ pas būrus taip pat atsirado ne ant tuščios vietos. Olandams 1652 m. įsitvirtinus Pietų Afrikoje prie Gerosios Vilties iškyšulio taip vadinamoje Kapo kolonijoje (Kaapkolonie arba angl. Dutch Cape Colony), buvo išleistas taip vadinamas „Komandos Įstatymas“ (Commanso Law“). Šis įstatymas reglamentavo milicijos arba savigynos būrių organizavimą ir veikimą (kolonistų apsiginklavimą, susibūrimą į būrius, šaukimą, ekipiruotę, proviziją, arklius ir t.t.).  Vėliau panašūs įstatymai buvo leidžiami ir Orandžės Laisvojoje Valstijoje, ir Pietų Afrikos Respublikoje. Ši miestiečių, fermerių ir kitų kolonistų ar gyventojų mobilizacijos sistema taip ir buvo vadinama: „Commando system“. Taigi, į anglų kalbą „commandos“, kaip mobilių ginkluotų žmonių būrys (dažniausiai raitelių) ar specifinis karinis vienetas ar padalinys (taipgi – dažniausiai raiteliai), nusėdo apie 1880 m. Didžiojo Treko ar Zulu karų pasekoje. Reikia pasakyti, kad kol britų karinės pajėgos nepakeitė savo raudonos uniformos į chaki (khaki – perimtas iš hindi – purvo spalva) uniformą – jų daliniai afrikansų komandosams, kurie puikiausiai mokėjo išnaudoti vietines sąlygas ir netgi kamufliažą -  buvo puikiausi taikiniai. Juolab, jog ne paslaptis, kad tuometiniai britų pėstininkai buvo gana prastai apmokyti ir ganėtinai nemobilūs. Netgi antrojo Anglo-Būrų karo paskutiniame etape, apie 25000 būrų susiskaldę į komandas, naudodami atidirbtą „senąją“ dar iš „Commandos Law“ laikų atėjusią taktiką, sugebėjo kovoti prieš 450000 britų kontingentą dvejus metus, net po to kai buvo užimtos būrų sostinės...

Komentarą surašė A.Š.Donatas (Armanjako Šalis. Donatas)

...na, o toliau...

 

_________

"Commandos"

(introdukcija)

„British Commandos“ arba Britų komandosai, buvo įkurti per Antrąjį pasaulinį karą 1940 m. Birželį. Jungtinės Karalystės ministro pirmininko Vinstono Čerčilio (Winston Churchill) pageidavimu. Jam buvo reikalinga jėga, kuri galėtų atlikti reidus į priešo užnugarį, Vokietijos okupuotoje Europoje. Komandosu pagrindinė užduotis – suduoti smūgį ir grįžti atgal. Pirmasis komandosų reidas - operacija “Apykaklė” - buvo atlikta tų pačių metų birželio naktį iš 24 į 25 d.

Pradžioje į komandosus ėmė savanorius iš Britų armijos, b Bet galiausiai į komandosų gretas įsiliejo ir savanoriai iš kitų Britų karinių pajėgų. Taip pat ir savanoriai iš Vokietijos okupuotų šalių. Galiausiai iki karo pabaigos komandosų kursą praėjo 25000 savanorių ne tik iš Britanijos, bet ir Graikijos, Prancūzijos, Belgijos, Olandijos, Norvegijos, Lenkijos ir JAV armijos reindžeriai. Užsieniečių savanoriai tipiškai tarnavo „No.10 (Inter-Allied) Commando“. Komandosų grupė Nr.10 buvo skirta užsienio savanoriams.

Komandosų bazinis treniruočių centras

CBTC Achnacarry

Komandosų bazinis treniruočių centras CBTC buvo įsikūręs Achnakario (Achnacarry) pilyje. Tai buvo plačiai žinomas ir vertinamas visų sąjungininkų, kaip pats geriausias treniruočių ir karių parengimo centras iš visų įsteigtų per Antrąjį pasaulinį karą. Achnakario pilis buvo įsikūrusi ant Arkaigo upės pakrantės ir apsupta kalnų, ir dviejų didžiulių ežerų. Pilis su aplinkinėmis žemėmis priklausė serui Donaldui Valteriui Kameronui iš Lošelioo (Colonel Sir Donald Walter Cameron of Lochiel, 1876-1951 m.), kuris buvo 25-tasis škotiškojo Kamerono klano (Lošelio) galva (scheftain‘as). Jis 1940 m. birželį ir leido savo valdose įsikurti 1-ajai komandosų kuopai. Tuo metu komandosų rengimas ir treniruotės nebuvo centralizuotos ir kiekvienas padalinys treniravosi atskirai. Tačiau didėjant poreikiui centralizuotam rengimui, 1941 m. Achnakaris buvo performuotas į komandosų rengimo centrą, ir jau 1942 m. vasarį pradėti pirmieji centralizuoti mokymai.

Pats centras buvo įsikūręs pilyje, šalia kurios buvo išpilta kvadratinė, asfaltuota, paradinė aikštė. Aplink aikštę sustatyti gofruoto metalo barakai, talpinantys nuo 25 iki 40 vyrų. Esant papildomam poreikiui buvo statomos palapinės. Barakai atliko įvairias funkcijas, jie buvo ir dušai ir valgyklos, ir mokymo salės.

Šis centras sėkmingai paruošė per 25000 stiprių, disciplinuotų, aukštos moralės komandosų. Norinčiu ir galinčiu atlikti bet kokią karinę užduotį.

Fizinės treniruotės vykdomos lauke. Pratimai buvo skirti lavinti jėgą ir vikrumą. O visas sporto inventorius ir priemonės buvo pagamintas Achnakario personalo pačiame Achankaryje, namų sąlygomis. Nuotraukoje matome vieną iš tokių pratimų, tai rąsto mėtymas. Kai 4,5m-6m ilgio rąstas yra išmetamas į orą ir po to sugaunamas atliekant įvairius treniruočių pratimus. Tokios treniruoja ne tik fizinę jėgą bet ir komandinį darbą.

 

 

 Treniruotės

 

         Komandosų treniruotės, fiziniai pratimai buvo palyginti paprasti. Sumodeliuoti taip kad ugdytų ištvermę, jėgą ir greitį. Visas inventorius pagamintas iš vietinių, parankinių medžiagų. Tai ir rąsto mėtymas vietoj svarmenų. Sliuogimas virve. Kliūčių ruožas padarytas iš čia pat nukirstų medžių. Viskas kas paprasta bet duoda rezultatą.

Tačiau fiziniais pratimais, kurie lavino fizinę jėgą ir komandinį darbą, nebuvo apsiribojama – jis, iš tiesų - buvo visapusiškas: šaudymas, taktika, sprogmenys, ryšiais, inžinerija, šuoliai parašiutu, artimos kovos įgūdžiai ir t.t.

JAV reindžeriai komandosų mokymuose

(US rangers in commandos training)

 

Komandosų kursą praėjo ir ne vienas JAV karys. Pradžia: 1942 m. Gegužės mėnesį į Pirmą JAV reindžerių batalijoną buvo paimti savanoriai iš 34-os pėstininkų divizijos ir 1-os Šarvuotosios divizijos, kurios buvo kaip tik tuo metu dislokuotos Anglijoje. Jie buvo nusiųsti į Škotija Achnacarry pilį CBTC. (Comandos Basic Training Center – Liet. Komandosų pagrindinis treniruočių centras). Ten jie praėjo pilną Komandosų kursą ir 1942m dalyvavo operacijoje “Dieppe” ir buvo vieni pirmųjų amerikiečių kurie kovėsi Europoje. Vėliau batalionas buvo išplėstas iki 467 vyrų, ir dalyvavo operacijoje “Torch” išsilaipinime Šiaurės Afrikoje, kartu su No1 ir No6 British Army Commandos. Po šios operacijos buvo suformuoti papildomi Reindžerių batalionai kurie dalyvavo visose frontuose. Paskutinis Reindžerių batalionas baigęs kursą buvo 29-as Reindžerių batalionas 1943m praėjo kursą Achnacary CBTC, bet baigęs kursą jis buvo iš formuotas. Nuotraukose vaizdai iš Achnacary treniruočių centro, Šiaurės Afrikos kampanijos ir Paskutinio 29-ojo bataliono mokymų.

 

 

„Fairbain-Sykes“ durklas

 

Tai legendinis komandosų kovos durklas. „Fairbain-Sykes“ (tariama: Ferbein - saiks.) sukurtas Viljamo Evarto Ferbeino (William Ewart Fairbairn, 1885-1960 m.) ir Eriko Antonio Saiko (Eric Anthony Sykes, 1883-1945 m.) 1941 m. Durklas pritaikytas ir durti, ir pjauti - rankena paimta nuo fechtavimo špagos, ilga dviašmenė geležtė (bendras ilgis 29 cm., geležtės – 18 cm). Tai buvo ganėtinai vykęs instrumentas, kuris pilnai pasiteisino ir jį pradėjo naudoti ne tik britų komandosai, bet ir parašiutininkai, JAV reimdžeriai, olandų ir belgų komandosai.

 

„Toggle Rope“

           Tiesioginio vertimo „Toggle Rope“ neturi, tai kažkas panašaus į frikcinę virvę. Tai specialaus dizaino virvė, vienam gale turinti į pintą medinę rankeną, o kitam gale suformuotą kilpą. Tai leidžia abiems galams susirakinti ir sudaryti tvirtą sujungimą. Jos vidutinis ilgis buvo 1,8 metro. „Toggle rope“ buvo naudojama, komandosų ir desantininkų Antrojo pasaulinio karo metu. Viena iš esminių „toggle rope“ savybių – jos funkcionalumas. Ją buvo galima panaudoti įvairiais būdais. Vieni pagrindinių – tai, kad sujungus keletą virvių, galima ją naudoti lipimui ar net tiltų statybai. „Toggle rope“ buvo nešiojama persimetus per kaklą ir pečius, susegama už nugaros.

Komandos sudėtis

Kalbant apie komandosus, labai svarbu suprasti padalinio sudėti. Nes “Commando” gali būti kaip ir kuopa, ar batalionas ir panašiai. Visi komandosų padaliniai įėjo į Specialiųjų operacijų brigados sudėtį. “Special Service Brigade”. Komandosų padalinys buvo suskirstytas į Štabo grupę ir 6 pėstininkų padalinius - “troops”. “Troops” padalinys susidėjo iš 62 karių ir 3 karininkų. Tai gi “troops” buvo kažkuria prasme kuopos dydžio padalinys. Taigi, komandosų dalinys buvo panašiai bataliono dydžio. Tačiau tai nėra griežtas apibrėžimas. Tai labiau “guminiai” skaičiukai ir sąvokos, nes kartais “troops” galėjo būti ir bataliono dydžio, o visa “Commandos” - visos brigados dydžio.

          Antrojo pasaulinio karo metu – nuo 1940 m. iki 1945 m. – buvo suformuota 60 komandosų dalinių. Kartais padaliniai buvo specializuoti, numatyti tik tam tikrai veiklai, kaip „No.2 Commando“, skirtas operacijoms su parašiutais. Vėliau jis buvo performuotas ir priskirtas prie „11-th Special Air Service“ (SAS) bataliono ir galiausiai tapo 1-ju parašiutininkų batalionu. Įdomus ir „No.10 (Inter-Allied) Commando“. Jis skirtas savanoriams iš Vokietijos okupuotos Europos. Jo sudėtyje tarnavo savanoriai iš Prancūzijos, Norvegijos, Olandijos, Belgijos, Graikijos, Serbijos, Lenkijos ir net pačios Vokietijos.

 

 

 

Lenkų komandosai

 

          Britams pradėjus kurti komandosų pajėgas į jas savanoriais užsirašė ir lenkų savanoriai, kurie, kaip ir visi užsieniečiai, tarnavo „10^th inter commando“ dalinyje. Priedo prie to 1943 m. lenkai įkuria atskirąją nepriklausomą komandosų kuopą, kuri priskiriama prie Britų 8-tosios armijos, Lenkų antrajam (Andersono) korpusui. Kalbant apie Lenkų 2-ąjį korpusą reikėtų atskiros temos, nes jo pati įstorija labai įdomi. Tačiau paminėsime, kad korpusas ir kartu nepriklausoma komandosų kuopa puikiai pasirodė mūšyje dėl Monte Cassino, tačiau patyrė nemažai nuostolių ir po mūšio atskira komandosų kuopa atitraukiama poilsiui ir pergrupavimui. Tuo metu buvo priimtas sprendimas išplėsti kuopą iki bataliono ir 1944 m. rugpjūčio 25 d. komandosų kuopa tampa 2-ju motorizuotų komandosų batalionu. Jis priskiriamas 2-ajai “Varšuvos” šarvuotajai brigadai. Batalionui priskiriami britiški šarvuoti transporteriai.

Lietuviai komandosų batalione

 

Sukurtame naujame 2-me motorizuotame komandosų batalione trūko kareivių, tad britų 8-tosios armijos vadovybė abejojo ar Andersonui pavyks sukomplektuoti naują batalioną ir, kartu, papildyti kitus dalinius naujais savanoriais. Tačiau Andersonas turėjo išeitį: užklaustas britų karininko, iš kur jis planuoja papildyti savo karių gretas, Andersenas šyptelėjo ir pamojęs ranka pasakė: „iš anapus tvoros”. Įvairiuose vokiečių daliniuose kovėsi įvairių tautybių kariai - tiek lenkai, tiek lietuviai, tiek kitų tautybių kariai. Ne visi jie buvo pašaukti į karinę tarnybą, bet norėjo kautis prieš vokiečius. Tad buvo sudaryta galimybe pasisiūlyti savanoriu ir prisijungti prie Lenkų antrojo korpuso. Taip 1945 m. kovo mėnesį, po įvairiausių patikrinimų į bataliono gretas įsiliejo 85 lietuvių savanoriai, kurie sudarė 2-ojo motorizuoto komandosų bataliono svetimšalių kuopą.

Antroji motorizuoto komandosų bataliono svetimšalių kuopa 1945 m. balandžio 09-21 d. dalyvavo mūšiuose dėl Bolonijos ir Kastenaso (Castenas).

Verta paminėti, kad šiuose mūšiuose pasižymėjo leitenantas Antanas Giecevičius, tačiau dėl savo blogos „šlovės“ neteko visų jam paskirtų apdovanojimų, tai yra, po karo Antanui Giecevičiui buvo pareikšti kaltinimai prisidėjus prie žydų genocido 1943 m., Baltarusijoje, kur tuo metu tarnavo lietuvių 12-tame policijos batalione.

Vokiečių pajėgos Italijoje 1945m balandžio 29 d. Italijoje kapituliavo ir 2-ajam Lenkijos korpusui buvo pavesta rūpintis belaisvių stovyklų apsauga, tad ir mūsų tautiečiams teko saugoti savo tėvynainius.

Apibendrinant, Antrasis pasaulinis karas davė pradžią ne vienam elitiniam kariuomenės vienetui, tačiau „Commandos“ idėja ir specifika išliko iki šių dienų, kaip pajėgos skirtos specialiosioms operacijoms. Ir nors komandosų gretose tarnavo tik 85 mūsų tėvynainiai, jie taip pat prisidėjo prie komandosų suformuoto palikimo. Jie garbingai nešiojo komandosų uniformą, antsiuvus, ekipuotę ir ginkluotę, narsiai kovėsi petys į petį ir drąsiai save galėjo vadinti tikrų tikriausiais „COMMANDOS“.