Šv. Kozmo ir Damijono kalavijas

 

 

Nepelnytai mažai žinomas kalavijas. Kartais dar vadinamas Eseno kalaviju. Į jokius „Top‘us“ nepatenka, nors visiškai realus ir autentiškas ginklas apipintas gausybe legendų.

Nors, pirmiausia verta paminėti (ar priminti), jog Šv. Kozmas ir Damijonas nebuvo kokie tai kariai. Tai buvo gydytojai krikščionys, kurie pagarsėjo tuo, kad vargšus gydė nemokamai. Tai broliai dvyniai. Gimė kažkur Arabijoje, mokėsi Sirijoje. Krikščionių persekiojimo laikais, apie 287 ar 303 metus, Romos imperatoriaus Diokletiano (Gajus Aurelijus Valerijus Diokletianas, 244-311 m.) įsakymu buvo nukirsdinti už tai, kad neatsisakė Kristaus mokymo (pasak legendų, prieš nukirsdinimą, verčiant išsižadėti tikėjimo, buvo pakabinti ant kryžiaus, užmėtomi akmenimis ir apšaudomi strėlėmis). Taigi, jų vardo kalavijas ta prasme, kad juo buvo nukirsdinti šiedu šventieji. 

 
 Taigi, apie patį kalaviją.

Tai Eseno abatijos apeiginis ginklas, tačiau pasak tyrimų, jis kadaise realiai buvo naudojamas pagal paskirtį, kaip kovos įrankis. Manoma, kad Šventosios Romos imperatoriaus Otono III (Otto III, 980-1002 m.) 993 m. dovana Eseno vienuolynui ir jis simbolizuoja Kozmo ir Damijono kankinystę. 

 

Pats ginklas 93,6 cm. ilgio, ant ašmenų išlikę nežymūs paauksavimo pėdsakai (dekoravimas kiek vėlesnis). Rankena su buožele ir kryžma 14 cm. Plotis prie rankenos 5,5 cm., viduryje 4,5 cm. ir, reikia atkreipti dėmesį, kad dėl kažkokių nežinomų priežasčių apie 10 cm. sutrumpintas. Dabartinis svoris 1317 g. (ašmenys – 823,7 cm, buoželė 238,7 g. rankena su apsauga – 254,5 g.)

 

Ant makštų plokštelės šventųjų paveikslas ir užrašas: „GLADIVS, CVM QVO DECOLLATI FVERVNT NOSTRI PATRONI“ – „Kalavijas (gladijus), kuriuo buvo nukirstos galvos mūsų globėjams“ (apie žodį „gladijus“ – kiek žemiau).

Sprendžiant iš dekoracijos elementų stiliaus, makštys (82 cm ilgis) ir rankena išpuoštas tik X a. pačioje pabaigoje (iki tol buvo naudojamas kaip realus ginklas). Beje, nelabai žymiai, kažkuriuo istoriniu tarpsniu, auksinės makšties plokštelės buvo restauruotos... 

 

Ir kodėl jis nepelnytai nežinomas?

Ogi todėl, kad tai vienas iš puikiai išlikusių realiai istorinių kalavijų, kurie realiai gali pretenduoti į senovę – tai yra X-XI a. realus ginklas, kuris išliko itin puikios būklės (1990 m. atlikta spektroskopinė analizė).

 

Kalavijo ir makšties Inkrustacija rodo, jog vyrauja Bizantijos meistrų įtaka. Galimai jis net buvo nukaldintas ir inkrustuotas pačiame Konstantinopolyje, o jau kaip trofėjus arba kaip imperatorienės Teofanos dovana (imperatoriaus Otono II sutuoktinė nuo 972 iki 983m., 955-991 m.) atsidūrė imperatoriaus rankose, o vėliau, jau Otonas III, jį perdovanojo Eseno abatijai. Taigi, pilnai ir puikiai išlikęs tų laikų kalavijas gali būti naudojamas, kaip etalonas, bet...

 

...bet atliekant tyrimus, iškilo versija, jog realiai pati geležtė yra dar gerokai senesnė – gali siekti IV a. ir galimai yra perdaryta iš romėniškojo gladijaus... Taigi, visai gali būti, kad būtent juo ir buvo nukirsdinti šventieji! Tačiau... tačiau tai tik viena iš daugelio versijų supančių šį ginklą.

Tiesa, taip sakant – tiesa kažkur anapus...