Vienas iš pirmųjų (gal ir pirmasis) senovinių bareljefų (ir iš vis atvaizdų), kuriame vaizduojant mūšį, jau atvaizduota tvarkinga artilerijos baterija.
Tai bareljafas ant Liudviko XII (1423-1515 m.) mauzoliejaus. Panašu, kad tai venecijietiškos-prancūziškos kulevrinos arba dvigubos 33 prancūziškų svarų serpentinos (gyvatės).
Išvertus į normalią kalbą, tai pabūklas, kuris galėjo šaudyti lietiniais ~16 kg ketaus sviediniais. Pabūklas apie 3 metrus ilgio. Palyginimui, paprasta arba vidutinė serpentina - tai pabūklas galintis šaudyti apie 12 pranc. svarų (apie 5,8 kg) . Dar mažesni falkonetai arba lietuviškai - "sakalai" - galėjo šaudyti 6 pranc. svarų sviediniais. Visų jų ilgis taip pat variavo apie 2-2,5 metrus.
Karo lauke, XVI a. pradžioje, būtent šie trys pabūklų tipai su įvairiom variacijom ir karaliavo, o apie kažkokius standartus mokslo vyrai dar tik svajojo: pirmoji artilerijos mokykla atidaroma tik 1505 m. kovo 25 d. Venecijoje.
.jpg)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą