Rožinė pilis

Taip, ši pilis iš tiesų rožinė. Bet tai ne „Barbės“ ar pasakų pilis, o reali rūsčių ir smarkių škotų  iš Forbų klano (clan Forbes) pilis - Kraigivaro pilis (Craigievar Castle).

Forbų tartanas

Žiūrint į šią pilį, vis tik, neapleidžia jausmas, kad ‚kolchozinis“ barokas, tai visai ne praeito amžiaus pabaigos išradimas, o jis turi gerokai ir gerokai gilesnes šaknis. Juokauju, žinoma, bet ši pilis iš ties - visai ne viduramžiška ir pastatyta 17-liktame amžiuje (statybos baigtos 1625 m.). Nuo pat pradžių, tai labiau įtvirtintas namams – feodalų gūžta, duoklė tų laikų papročiams. Be abejo, nuo plėšikų ar marodierių joje atsisėdėti buvo galima, nors kiek rimtesnių karinių pajėgų ji, paprasčiausiai, neatlaikytų. Pagal tų laikų realijas, fortifikacijos prasme – visiškas niekas.

Ši pilis Škotijoje, Aberdeno grafystėje (Aberdeenshire). Pastatė Forbų klanaui priklausęs Arberdeno pirklys. Beje, didesnę dalį turtų jis susikrovė iš prekybos su Gdansku (Škotijoje kilmingiems užsiimti prekyba – nebuvo smerktinas ar luomui nepriderantis užsiėmimas). Jo net pravardė buvo „Dancingas“ (Gdanskas) – Gdansko Vilis  (Danzig Willy).

Muchalo pilis

Beje, tame regione yra dar keletas labai panašių pilių ar to pačio stiliaus pilių (gal taip teisingiau): Muchalo pilis (Muchalls Castle), Glamio pilis (Glamis Castle) ir Krato pilis C(rathes Castle). Nors jos priklauso skirtingiems klanams, bet statytojai tie patys: Burneto klanas (Burnet arba Burnett) ir Forbų klanas, buvo draugiški klanai, juos rišo itin draugiški (giminystės?) saitai. Visose pilyse - net interjerai ir lubų skliautai panašūs. Beje, tos lubos labai savotiškos ir įtrauktos į saugojamąjį paveldą.

Glamio pilis

Kraigivaro pilis stovi ant kalvos ir nuo jos matosi aplinkinis slėnis. Kažkada pilis turėjo keturkampį, aptvertą akmenų siena su keturiais bokštais kiemą. Iš keturių bokštų išlikęs tik vienas. Bet ir šį, savo laiku, savininkai dar XIX a. norėjo nugriauti. Tik architektas atkalbėjo, teigdamas, kad šis bokštelis, tai vienas iš geriausiai išlikusių anų laikų statybos pavyzdžių.

Kurį laiką pilis turistams buvo uždaryta dėl remonto darbų: jau gana apleistą pilį 2006(?)

Krato pilis

nupirko Škotijos nacionalinis fondas (The National Trust for Scotland) ir ėmėsi ją atstatinėti. Remontuojant pilį buvo stengiamasi nenutolti nuo jos  pirminės būklės ir ji, dabar, beveik tokia pati, kaip atrodė apie 1820 metus. Viduje labai daug 17-18 a. interjero detalių, baldų, Forbų klano portretų, didelė priėmimų  menė (su milžinišku židiniu), muzikantų menė (patalpa), tarnų kambariai, slaptos laiptinės ir t.t., ir panašiai….

Išlikęs bokštelis (dabar sodininko (-ų) kambarėlis su pagalbinėm patalpom)

Na ir legenda, be abejo. Ji, kaip save gerbianti pilis, turi vaiduoklį.
Žodžiu, buvo kažkada toks lerdas (kiek žemesnis rangas nei baronas, artimesnis baneretui ar tiesiog laisvam ūkininkui) – seras Džonas Rudasis (beje, jo portretas pilyje yra). Šis veikėjas pasižymėjo ne tik nepaklusniais ugniniais plaukais, bet ir ūmiu, ir nesutramdomu charakteriu. Žodžiu, kai buvo kažkoks klanų susitikimas ir pas Forbus svečiavosi Gordonų klanas, kažko įsiutęs Rudasis Džonas užsipuolė vieną iš gordonų (matyt kaip nors ne taip pasižiūrėjo ar repliką kokią numetė) klano vyrukų. Šis, pasak legendos, taip išsigando ūmaus Džono, kad bandydamas išsitraukti kalaviją paslydo ir iškrito pro langą. Iškrito ir užsimušė, bet prieš tai spėjo prakeikti Rudąjį Džoną.

Na, bet kaip ten buvo ar nebuvo, bet nykiomis naktimis Rudojo Džono vėlė šlaistosi po pilį,: girgždina laiptais, skambaliuoja ir kažką pastoviai murma. Turintys geresnę klausą ir mokantys geliškai, sako, jog jis pastoviai keiksnoją tą lemtingą naktį ir jį prakeikusį “gordonietį”…

 

Įžymiosios "škotiškos" lubos

             Bet yra ir kita šios legendos versija - kažkokiu tai mistiniu būdu, nežinia ko, vienas iš gordonų prasmunka į pilį ir pasislepia Rudojo Džono kambaryje (kraujo kerštas? Gordonai ir Forbai pastoviai konfliktavo). Tik Rudaplaukis jį atranda, nuginkluoja ir leidžia pasirinkti - šokti pro langą ar žūti nuo kalavijo. Gordonietis iššoka ir užsimuša, o Rudaplaukis langą užstumia su savo lovos atkalte, kad to įsibrovėlio vėlė pro jį neįlystų. Bet tai nepagelbsti - žuvęs Gordono klano žmogus ir po šiai dienai reikalaudamas keršto klajoja po pilį.

 

          Ir dar mistikos...
Ekonomės ar raktininkės kambariuke esanti lova išraižyta raganų ar, veikiau, mistiniais gelų ženklais. Tai dabar, kaip kam labiau patinka: ar ji buvo ragana, ar tai ženklai skirti apsaugoti nuo piktų dvasių (deja, tų ženklų foto neturiu). Ir, gal, vis tik - pastarieji? Nes vaikšto užuominos, kad kartais šioje pilyje durys pačios darinėjasi, girgžda, laiptai dejuoja, vaikai rauda... girdisi muzika ir praėjusių laikų pokalbių nuotrupos...