Espada, rapyra, kalavijas, estokas... Kas ta rapyra?

 

Perkelta iš FB, tiesiog, jei uždarytų paskyrą, šis tekstas prapultų

Taigi, jau daug rašęs bet dar kartą apie kalavijus. Ne tiek apie jų specifiką, kiek truputį apie žongliravimą jų pavadinimais literatūroje (nesvarbu, kokioje). Ypač vertimuose. Ir ypač vertimuose iš pervertimų, iš ne originalo... Tad, truputį apie espadas... arba estoque (nepainioti su prancūzišku estoc – žemiau yra paaiškinimas)... Ypač verčiant iš ispanų į kitas kalbas ir ne tik lietuvių. O lietuviškai, tai - kalavijas. Ir nieko daugiau. Tai bendrinis pavadinimas. Bet su vienu „bet“, kuris priklauso nuo konteksto, kai norima pažymėti kalavijo ispaniškąją kilmę.

Žodžiu, neretai daugumą siaurų kalavijų su pinta kryžma ir rankos (riešo) apsauga vadina espada (ne tiek, gal pati rankena, kiek susiaurėję ašmenys). Taip dažniausiai vadina paprasčiausiai tik dėl patogumo, nes Ispanijoje užgimė tokio tipo kalavijai (labai greit paplito – net kartais ginčijimąsi ar ne Italijoje, ar Prancūzijoje, kaip pavyzdžiui) su specifiniu bruožu. Tad vietoje ilgų žodžių derinio, naudoja pakaitalą – tiesiog "espada", pabrėždami ispanišką kilmę. Na, o Ispanijos - Vokietijos unijos laikais, vokiečiai itin greitai perėmė šį stilių. Tad neretai net neįmanoma pasakyti kas ką nukaldino ar darė... kur Toledas, ar, kur – Solingenas... vieni kaldino geležtis, kiti ant jų "movė" rankenas... ir taip toliau... Vėliau, jau geležčiai susiaurėjus, ginklui jau palengvėjus, o rankenai tapus gerokai įmantresnei, espada/kalavinjas, pavirto į rapyrą... espada-ropera... Tai tiek.

O Jūsų dėmesiui dvi espados-estoque-kalavijai. Ernando Korteso ir Fernando Pisaro. Antroji  alia Korteso... Kitaip tariant, ji (espada) parodų ir lankytojų dėmesiui išduodama kaip Korteso, tačiau realių įrodymų, jog tai Korteso kalavijas - nėra. Jei gidą priremia prie sienos savo klausimais, jis staiga pasako "...na taip, čia pavyzdys, kokį galėjo turėti Kortesas"... Žodžiu, tiesa kažkur anapus. Bet, tai realus kalavijas apie 107 cm. ilgio. Tiesiog klasika - jo kopijų prigaminta ir prištampuota: pradedant kino filmų ir kolekcininkų poreikiams tenkinti, baigiant rekonstruktoriais...

 Na ir  - Fernando Pisaro (pati pirmoji). Tai realiai priklausęs minėtam markizui ginklas - bendras ilgis apie 110 cm.

Klausimas iš „salės“: kaip atskirti rapyrą nuo kalavijo?

Iš esmės rapyra ir yra kalavijas. Kalavijo atmaina.
Tai siauresnė geležtė. Geležtėjau pilnai praradusi liežuvio formą ir "laužtuvo" funkciją (kacbalgeris, kaip pavyzdžiui), neretai papildomai išlengvinta ir rankena - svarbiausias bruožas: atsiranda rikasas - neužaštrinta geležties dalis, tarsi rankenos pailginimas - leidžia dirbti riešu (XV a. pabaigoje jau neretai pasitaikantis dalykas beveik visoje Vakarų Europoje). Dažniausiai paslėpta rankenos apsaugose. Dvirankės arba pusantrinės rapyros - na, labai retas atvejis. Bet buvo. Kitaip tariant, tai tiesiog jau kalavijas atsiradęs XV a. visiškoje pabaigoje ir, perbėgęs gerą pusantro šimto (gal kiek daugiau) metų, pavirsta į kostiuminį atributą (pavyzdžiui kolišemarą) arba net taip vadinamą „palašą“ (bent jau rankeną perėmė). Beje, muškietininkai (tie trys) originale - kaunasi rapyromis, kaip ir turėjo būti tuo laikmečiu, o ne sportiniais smaigais, kaip gali pasirodyti skaitant lietuvišką vertimą.

 

 Beje, apie tas kilmingąsias rapyras, kuriomis kovėsi garsieji "Trys muškietininkai" galime kalbėti tik nuo XVI a. antros pusės, kokių 1580-tųjų, o iki tol - iš esmės tai tebuvo jos pirmtako raidos ciklas. Būtent nuo tada jos įvairių įtakų pasekmėje įgavo savo gerai pažįstamą pavidalą, o iki tol keitėsi, evoliucionavo ir t.t., kol nepavirto į paprasčiausią kostiuminį smaigą ir išėjo iš istorijos...

Taigi, pirmą kartą, kaip tokia, kaip "espada ropera" (pažodžiui - kalavijas prie aprangos, kaip garderobo dalis) minimas Chuano de Mena (Juan de Mena) poemoje apie 1450 metus, kas leidžia spėti, jog šis ginklas atsirado gerokai anksčiau, bet jau konkretizuotas 1468 m. per hercogo/kunigaikščio Don Álvaro de Zúñiga turto aprašymą. 

 

Iki pat XVI a. trečio dešimtmečio, tai buvo tiesiog šiek tiek siauresnis vienarankis, neretai prabangiau puoštas kalavijas, nei pilnavertis kalavijas skirtas mūšio laukui. Iš esmės dar tuo metu - skirtumai ganėtinai minimalistiniai. Tik jos balansas jau pasidarė labiau skirtas dūrimui, nei kirtimui, nors puikiausiai išsaugo ir galimybę kirsti, ir pjauti, be kita ko. Beje, galimai per Italiją Toledą (manoma, kad pirmąsias pagamino Toledo meistrai) pasiekusios skiavoneskos (schiavonesca) dėka, jos rankena gana anksti taip pat pradėjo skirtis nuo įprastinių kalavijų. Be to, dėka specifinės plaštakos apsaugos, atsirado galimybė ją suimti kiek žemiau kryžmos (uždėti pirštus ant overgaro/ricaso, žr. pav.), turint galvoje, kad jie išlieka apsaugoti, ir daug efektingiau kovoti panaudojant riešą.... na, ir t.t. Tokio kalavijo svoris varijuoja nuo 1 iki 1,3 kg. Na, o visa kita - čia jau - kaip meistras kalaviją pavadino... tuo jis ir šaukiamas... Ypač visokie vėlyvieji kostiuminiai variantai.

 

Beje, pavadinimą "espada ropera" labai greitai perėmė ir prancūzai - pas juos tokio tipo kalavijas - "épée rapière"...

Taigi, iš esmės tos "espados roperos" - tai dar ne rapyra - tai dar tik jų pirmtakas...

Čia, žemiau esančiuose keturiuose paveikslėliuose ankstyvosios "espada ropera", kurias patogumo dėlei, santykinai, galime vadinti rapyromis, kad išskirti iš masės visokių kitokių :

 

 

Pisaro kalavijo replika

Kitas, papildantis, balsas iš salės (tiksliau iš FB komentarų prie šios apžvalgos):

Labiausiai nulengvinta ispaniška ~1600 metais  „espada ropera“ - be 1 kg niekaip. Jų 1,2 -1,6 kg, tai normalus svoris priklausomai nuo tipo. Normalus kalavijo svoris kaip ir turi būti. "Paperheimai" be problemų 1,8. Mūsų Raudonės kalavijas maždaug 1,05 kg.
P.S. Paaiškinu: "Paperheimai", tai "balsas iš salės" galvoje turėjo rapyras su taip vadinama Paperheimo krepšeliu/apsauga. Tokia įmantri ir ganėtinai pilna apsauga atsirado Trisdešimtmečio karo metu ~1630 m. ir pavadinta generolo grafo Paperheimo vardu.

O čia, palyginimui iki Papercheimo išpopuliarintos apsaugos - karininko arba kavalieriaus  "krepšelis" (Cavalier hilt)

~1620 m.

 Ir panašaus periodo saksoniškos rapyrų rankenos

Meistro Chuano Martineso (Juan Martinez) iš toledo darbas  (apie 1600) - ašmenys  Toledo, rankena Solingeno. Svoris 1,5 kg. ilgis 124 cm.

Ir komentaras į kelių terminologijos mėgėjų komentarus apie estoką:

P.S. Na ir dėl „estoko“. Buvau daręs apžvalgą – tad nesikartosiu. Bet, kaip buvau minėjęs tarp prancūzų terminologijos ir ispaniškos yra  keli niuansai. "Estoc" ir "estoque" - čia yra niuansas toks, kad „estoc“ - prancūzai vadina būtent šarvamušį smaigą - "tuck'ą", be užgalandinimo, o ispanai „estoque“ naudoja pažymėdami kalavijo savybę - galimybę durti ar kažkaip panašiai ir tai nereiškia, kad jis beašmenis. Tad štai, tokia rodos smulkmena, o prasmė visai kitokia.

Žodžiu, tai pilnai gali būti dviašmenis kalavijas, kuriuo galima ne tik kirsti, bet ir durti. Na ir dabar, gi dar:  toreodorų  kalavijai ir vadinami jei angliškai, tai "Bullfighting Rapier -Estoque". Tad su ispaniška terminologija viskas tvarkoj - mes tik prie jos nelabai pratę. Čia išdava tokia, kad besimaišant Italijai-Ispanijai-Prancūzijai ir dar kažkiek vokiečiams priėjus savo trigrašį, gavosi šioks toks chaosas. Terminologija panaši, bet reikšmės ir niuansai gali būti kiti. Iš kitos pusės - gi standartizacijos nebuvo - kaip meistras pavadino, taip nepagadino...