Kaip škotai Panamą kolonizavo...

Ne, ne, tai ne iš anekdotų srities, o Škotijos verslažmogių ambicijos įkišusios Škotiją į tokias skolas, kad jai beliko tik labiau susijuosti diržus ir sėdint Anglijos kišenėje po šiai dienai vaidinti išdidžius kalniečius.

Škotijos kompanijos vėliava



Nevarginsiu detalėmis, kokioj būklėj buvo Škotija XVII a. antroje pusėje – pakanka pasakyti, kad ji buvo itin prasta: badas, ligos, vegetuojantis laivynas, civiliniai konfliktai, prekyba niekinė, o kalnietiškos ambicijos siekė mėnulį... Na, o Škotijos parlamentas nieko geriau nesugalvojo, kaip įsteigti Škotijos banką ir finansuoti „Škotijos kompaniją“ (The Company of Scotland Trading to Africa and the Indies; 1695-1707). Ji turėjo būti atsvara angliškai „East-Indijos“ (1600-1874) kompanijai ir užtikrinti prekybą su Afrika ir abejomis „Indijomis“. Rezultate viskas susivedė į Panamos kolonizavimo fiasko ir pati kompanija daugiausiai žinoma „Darjeno kompanijos“ pavadinimu, o pati avantiūra „Darjeno schema“.

Idėja, kaip ir nebloga – kolonistai išsilaipinę Darjene, ten turėjo įsikurti, ir užtikrinti susisiekimą su Ramiuoju vandenynu. Tik kuom jie ten prekiaus – nelabai kas žinojo. Be abejo – buvo ir planų, ir pagrindimų, ir svaičiojimų... Na, bet viskas kaip visuomet – autoritetai „veža“ – toks įtakingas ir fanatiškai nusiteikęs finansininkas ir bankininkas seras Viljamas Patersonas visus užčiaupė  (Sir William Paterson, 1658-1719), iš anglų ir olandų prisiskolino pinigų, nusispjovė į Anglijos ir Škotijos karaliaus Vilhelmo III nesutikimą (Willem Hendrik, Prins van Oranje, 1650-1702), kuris tuo metu kariavo su Prancūzija dėl įtakos „naujuosiuose pasauliuose“, ir pradėjo Darjeno kolonizacija…

Vos tik paskelbus, kad renkami žmonės ekspedicijai, iškart atsirado daugybė valkataujančių karininkų ir karių savanorių, kurie visiškai nenorėjo ką nors veikti, išskyrus lėbauti ir peštis (daugumas jų buvo įtariami net dalyvavus Glenko skerdynėse - Glencoe Massacre (1962 m), kai vadovaujant Kempbelui buvo išpjauta viena iš Makdonaldų klano atšakų – kita vertus- įvykis ganėtinai politizuotas, nes nuostoliai nebuvo tokie jau dideli, pasipriešinimas buvo, o to laikmečio istorija kituose kraštuose žino ir kraupesnių epizodų) 

Willam Paterson

Į Darjeną išėjo penki laivai: „Saint Andrew” (Šventas Andriejus), “Caledonia” (Kaledonija), “Unicorn” (Vienaragis), “Dolphin” (Delfinas) ir “Endeavour” (Pastanga(?)) su 1200 kolonistais. Išplaukė slapta, kad nepakliūtų anglų jūrų patruliams į akis...

King William III of England

Vien jau dėl to, kad ši kelionė kaip ir nesankcionuota, reikėjo vengti ne tik priešiškų valstybių, bet ir karališkojo anglų karo laivyno, tad pagal atsiliepimus - ji buvo sunki. Ir ilga: nuo liepos 14 d. iki lapkričio 2 d.! Beveik dvigubai ilgiau, nei buvo įprasta.

Na, o jų išsilaipinimo vieta, šalia Drjeno upės žiočių, ir po šiai dienai vadinama „Naujosios Kaledonijos“ įlanka – bet iki 2011 metų oficialiai „Škotų įlanka“ - Puerto Escocés (dabar - Puerto Inabaginya). Naujakurių vadas, komendantas Drumonas, ėmėsi veiklos – įkūrė “St Andrew” fortą, apkasė jį grioviu, ant kalno pastatė signalinį/stebėjimo bokštą, nuo laivų nuėmė 50 patrankų, bet… bet neišsikasė šulinio… Fortas neturėjo jokio nepriklausomo vandens šaltinio, o tai, galų gale, sužaidė ne škotų naudai. Sunkiai paaiškinama logika, net tiems laikams (o gal ypač tiems laikams).

Na, o aplinkui fortą ėmė kurtis „Naujasis Edinburgas“ (visada stebėjausi anglosaksų-škotų-airių ir kitų šiaurės Europos kolonostų fantazija suteikiant pavadinimus – kažkas tokio neįtikėtinai magiškai užburiančio).

Na, ir pradžiai, kūrimosi etape, atrodė, kad viskas nuostabu ir puiku. Į Škotiją keliavo kuo puikiausi raportai ir laiškai (koks save gerbiantis škotas rašys apie patiriamus sunkumus? Ar ne?). Bet... Bet realybė buvo kitokia...

Čia buvo Darjenas, o ne koks Juodojo Kontinento Dramblio kaulas... Darjeno čiabuviai, jau seniai pažinojo „svečius“ iš „Senosios motulės Europos“ ir iš škotų nepirko jokių ten šukų, karoliukų, stikliukų ar dar kažkokių nuvalkiotų niekalų. Jiems jau reikėjo normalių dalykų: kirvių, vinių, peilių, gero audinio ir t.t... Negana to, jie ir patys jiems nepardavinėdavo beveik jokių maisto produktų... Nors ir neužpuldinėdavo...Žodžiu, škotai pamažėle pradėjo sėstis ant plikos sub... ėėėė... Trumpiau, tai jiems patiems reikėjo ieškotis maisto, medžioti, vargti... Sunkus darbas ir klimatas vyrus šlavė kaip pėdus (buvo ir dezertyravimo).

Ir net dar daugiau. Žinot, kas yra karališka rūstybė? Valdovo rūstybė?
Taigi, supykęs karalius Vilhelmas III, įsakė salose ir netoliese kontinente esantiems anglų kolonistams ir įtaigingai paprašė olandų kolonistų, niekuo škotams nepadėti. Šovė iš karto du zuikius: parodė kas yra kas ir politiškai ispanams pademonstravo, kad Anglijos ir Škotijos karūna su tai bėdžiais nieko bendro neturi. Jam tada mažiausiai ko reikėjo – tai konflikto su Ispanijos karūna dėl jo valiai nepaklususių škotų.

Kiek išsilaikė kolonistai?

Trumpai... Itin trumpai... Tik kiek daugiau nei pusę metų – apie 7-8 mėnesius ir išsinešdino. Kiek pabėgo, kiek žuvo, kiek mirė neaišku, bet į Škotiją grįžo vienetai... O ir Škotijoj jie atrado, kad jų turtai konfiskuoti, perrašyti ar parduoti... Jie buvo laikomi žuvusiais... Negana to, jų buvo išsižadėta...

Jei smulkiau, tai vienas pabėgėlių kolonistų laivas nusigavo į Port Rojąlį Jamaikoje, kur jiems, vykdydami karaliaus įsakymą, pagalbos nesuteikė ir vienintelis likęs laivas „Vienaragis“, iš paskutinių jėgų (250 žmonių, įskaitant įgulą)šiaip ne taip pasiekė Niujorką – tuo metu nedidelį miestelį (berods apie 5000 gyventojų).

...o ten... o ten ten, Tomas Dromiontas sužino, jog patikėję jų gražiom ataskaitom ir raportais buvo išsiųstas palaikymo laivas su prekėmis, kolonistams reikiama provizija ir dar 300 kolonistų papildymu...

Staigiai jis sėdo į jūrinę valtį ir nusivarė atgal į Naująją Kaledoniją (nepainioti su sala Ramiajame vandenyne)...

Tik ten nieko nerado... atskubėjęs į savo buvusią koloniją, rado tik sudegusio laivo liekanas...
Atplaukę naujieji kolonistai rado tik puvėsius ir griuvėsius vietoje triukšmingo ir klestinčio miesto, net nesilaipino, o pasuko atgalios. Be to, vieną iš laivų nusiaubė liepsnos, o kitas, perkrautas ir perpildytas pasiekė Jamaiką, kur juos išvarė ir laive ėmė siausti epidemija...

Bet nevykėliams kartais sekasi...

Juokingiausia, kad tiedu palaikymo laivai tebuvo kolonistų paramai skirti, o Edinburgo bankininkai surengė naująją kolonistų bangą... Tik šį kartą pasirūpino Hamiltono kunigaikščių globa ir bažnyčios palaiminimu.

Žodžiu, 1000 kolonistų-naujakurių buvo dar pakeliui... ir šie kaip tik rado Tomą Dromontą – pirmosios bangos vadą su savo ištikimais sėbrais, kelias valteles ir supuvusius statinius. Be abejo, Dromontas visiems liepė dirbti, bet šie, supykę, pareiškė, kad čionai atvyko gyventi, o ne dirbti. Dromontą suėmė (iniciatyvos ėmėsi jau ne karys, o pirklys James Byres).

Port Rojalis (Jamaika)

Naujajam vadui Džeimsui sekėsi sunkiai. Ne tiek dėl gamtos ir čiabuvių, kiek dėl likusių pirmos bangos kolonistų ir... Ir pastoriaus, kuris išgirdęs, kad naujasis lyderis su ispanais nori palaikyti taiką, o ne konfliktuoti, stojo piestu: „na kaipgi galima nevesti švento karo su eretikais katalikais?!“...

Žodž... Džonui greit teko nešdintis... Ir jis spruko su pasivogtu laiveliu (jūrine valtimi)... O kolonija pradėjo vegetuoti ir stumti savo varganas dieneles...

...kol neatvyko Aleksandras Kempbelas Fonabas (Alexander Campbell of Fonab, 1660-1724)…

Nežinia, ką įsivaizdavo naujasis vadas, bet, matyt save laikė ne mažesniu karvedžiu, kaip koks Aleksandras ar Hanibalas... Jis greit geležine ranka įvedė tvarką, atstatė fortą ir nieko geriau nesugalvojo, kaip kaktomuša užpulti mažutį ispanų forpostą „Toubacanti”, tačiau pats krinta sužeistas ir pagautas karštinės ilgam iškrenta iš rikiuotės.

Ispanai, be abejo, tokio akiplėšiškumo neatleidžia ir atžygiuoja su gerokai didesnėm pajėgom. Tačiau ispanų vadas, matyt savęs nelaikė Aleksandru Makedoniečiu. Jis pakankamai blaiviai įvertino savo pajėgas, kuriose taip pat siautėjo karštinė ir, visų pirma, pasiūlė škotams nešdintis su visa savo manta, vėliavomis ir ką jie ten dar gali pakelti ir išsinešti (kitokiu atveju prigrasino sunaikinsiąs)...

Išlikę kolonistai ir išsinešdino...

Bet škotų ambicijos tuo nesibaigė... jie ten dar bandė politikuoti, bet greit gavo per nosį ir pasijuto besėdį prie sukiužusios geldos ir skendintys skolose... Škotija per Darjeno avantiūrą ir nevykusį politikavimą, atsidūrė ant bankroto slenksčio ir jau patys škotų didikai ėmė ieškoti paramos pas savo pietinį ir artimiausią kaimyną... Nebebuvo kas daryti - tai buvo žvėriškas impulsas su Anglija pasirašyti uniją, kuri ir buvo pasirašyta (Acts of Union, 1707 m.). Škotijos parlamentas paleistas… O naujoji Jungtinė karalystė, pradėjo skaičiuoti savo dieneles (the Kingdom of Great Britain)… Ir jau galutinai suplėvesavo “Union Jack”…