Ir vėl apie legendas ir vadovėlinius stereotipus.
Rugsėjo 25 diena, kai 1513 m. europiečiai atrado Pietų jūrą (mar del Sur)...
Magelanas, kiek vėliau, šias "mares" pervadino į Ramųjį vandenyną (Océano Pacífico).
Įprasta valzduoti Balbo įbridus iki kelių į jūrą su vėliava ir kalaviju...
O tikrovė – visai kitokia...
Vasco Núñez de Balboa - tas "mares" pamatė ne staiga išlindęs į pamarį, kaip galima susidaryti vaizdelį iš įvairių vadovėlinių piešinukų, o nuo aukšto kalno, stovėdamas ant viršukalnės, vidurdienį (kaip simboliška?), medžių paunksmėje!.. Pasak metraščių, visi ekspedicijos dalyviai šokinėjo iš džiaugsmo, po to suvertė krūvą akmenų ir ant medžių kamienų priraižė kryžių, kad pažymėtų šią įsimintiną vietą, o juos lydintis padre Andreas de Vera atlaikė mišias, sugiedojo "Tave, Dieve, garbinam" ("Te Deum")...
Po viso to, gan greit nusileido prie tos naujosios jūros ir, parodydamas kas iš tikrųjų čia yra „kietas bičas“, vietiniam kasikui (vadui/valdovui) Čiapui (Chiapes) smarkai įkrėtė į kailį: pamokė, kaip reikia gerbti garbius svečius, o jo vyrus su kanojomis pasiėmė į tolimesnę ekspediciją...
Taigi, tad tas garsusis paveikslėlis su įbridusiu Balboa, taip sakant, labiau simbolinis... Kaip ir toji sidabrinė moneta, kuri 1962 m. išleista Panamoje (buvo 10,35$ vertės). Kas keista monetoje? Ogi, kad vėl stereotipas - priimta konkistadorus vaizduoti su morionais, nors nuo Balboa iki jų pirmojo pasirodymo (Anglijoje, beje) dar turėjo prabėgti kiek daugiau nei 30 metų...
P.S. Nors kiek pasiknisus, kad ir nelengvai, bet galima rasti ir tikroviškesnių šio įvykio atvaizdavimų...
.jpg)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą