Popiežiaus intronizacija... ir popiežė, kuiros nebuvo...

 

Apie baikes ir legendas. Apie popiežiaus inauguracijos legendą.

Labai nusibodo matyti nuvalkiotą legendą, jog būgtai popiežiaus inauguracijos ir intronizacijos  metu buvo graibomi jo kiaušiai, norint įsitikinti, kad tai vyras (lyg nebuvo galima papešioti tiesiog už barzdos ar to padaryti siaurame rate prieš ceremoniją). Būgtai ši tradicija atsirado po Joanos Popiežės - moters popiežės. Ir šis paprotys nutrauktas, kai kažkoks graibytojas būgtai susirgo sifiliu būtent po šio pagraibymo...

Aha, o jeigu glaustai ir trumpai, papainiota čia viskas. Purvo pylimas ir tiek. Neperkraunant tekstą datomis, realybė štai tokia...

Bendra apimtimi, intronizacija, tai tiesiog karūnavimas. Lietuviškai.

Intronizacija - tai tiesiog pasodinimas ant sosto ir regalijų perėmimas. Kitaip tariant - tiesiog karūnavimas. Buvo karūnuojami ir popiežiai. Ceremonija dabar pasikeitus tuo, kad iš pradžių vyksta inauguracija, o faktinė intronizacija, tai yra valdžios vadžių perėmimas įvyksta palaipsniui, ir t.t.. Bet čia ne esmė.

Karaliai taip pat po šiai dienai intronizuojami - karūnavimo ceremonija vainikuojama tuo, kad atsisėda ant sosto, uždedama karūna ir į abi rankas įteikiamos valdžios regalijos (būtent šis veiksmas ir yra intronizacija). Kai kada pats karūnavimas gali skirtis nuo pilnavertės intronizacijos, valdovas karūnuotas pagal faktą, be ceremonijos.

Na, o su ta "popieže", tai čia tik legendinė asmenybė. Faktais nepatvirtinta. Yra kelios legendos. Ir pirmą kartą apie ją užsimenama tik XIII a. viduryje(!) ir vėliau ši legenda labai išpopuliarinta, ir ja buvo remiamasi polemikose, protestantų (liuteronų) ginčuose su katalikais ir t.t... Tai tokia mistinė legendinė-politinė figūra, kuri dar nežinia ar turi realų pagrindą. O ir pagal legendas, tai ji būgtai graikė, būgtai vokietė ar dar kažkas... Galutinai nė viena versija nepatvirtinta. Dauguma linkę manyti, jog ji iš vis ir neegzistavo, o buvo sugalvota sumenkinti Vatikano įtaką. Tik tiek.

 

Dėl „kiaušių“ graibymo – tai ši legenda paneigta dar 1409 metais. Tačiau tokia kėdė iš tiesų egzistavo (yra ir Vatikano muziejuje). Ir ji vadinama „sedes stercoraria". Kitaip tariant - mėšlo kėdė arba tualeto kėdė - klozetas. Karūnavimo arba intronizacijos metu popiežius, gaudamas regalijas turėjo sėdėti būtent ant jos. O prasmė buvo tokia, jog niekada neužmirštų, kad visi mes, tame tarpe ir jis pats - kilę iš dulkės, mėšlo ir purvo, tai yra, kad jis toks pat žmogus, kaip ir mes - su visais žmonijos trūkumais. Ją beje, painioja ir su dviguba tokia kėde. Visos jos baigtos naudoti 1560 m. viena dar atsidūrė Luvre (berods Napoleonas ją atvežė).... 

Štai jos - niekas jų neslepia:

 

Na, o žmonių liežuviai visada buvo aštrūs, ypač po Liuterio. Protestantai su pasigardžiavimu šią legendą platino ir prikūrė visokiausių baikių... Tačiau ji neatlaikydavo jokios kritikos ir buvo nusibaigusi, bet štai dabar štai ji vėl atgimė... Ir ypač ją pamėgo  kvadrataraidžiai , tad - būkite nepatiklūs, internetas tai nebūtinai tiesų lobynas....